Didesnė dalis apskričių viršininkų neliks be valstybinio darbo – juos ketinama paskirti premjero patarėjais ir atstovais regioninėse tarybose. Alga bus solidi, o koks bus darbas – nelabai aišku.

Rado kur padėti

Liepos 1-ąją buvo panaikinta dešimt apskričių viršininkų administracijų. Tačiau beveik visi ligšioliniai viršininkai nebuvo išmesti iš valstybės tarnybos.

Premjeras Andrius Kubilius informavo, kad politiškai apsispręsta buvusius apskričių viršininkus paskirti Vyriausybės patarėjais ir regioninių tarybų nariais. "Jie taps regioninių tarybų nariais, ir mes pasirinkome būtent tokią formą, kad Vyriausybės atstovai tose regioninėse tarybose, bent jau šiuo etapu, bus traktuojami kaip Vyriausybės patarėjai", – sakė premjeras.

Regioninės plėtros ir Apskričių reformos įstatymai numato, kad Vyriausybė privalo paskirti po vieną savo atstovą į kiekvieną regioninės plėtros tarybą. Tokių tarybų iš viso yra dešimt – kiekvienoje apskrityje. Jos nariai yra ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir atitinkamos apskrities savivaldybių merai ir deleguoti tarybų nariai.

Regioninės plėtros taryba posėdžiauja maždaug po kartą per ketvirtį – daugiausia svarsto ES lėšų paskirstymo apskrityse klausimus, taip pat reikalus, liečiančius kelias toje apskrityje esančias savivaldybes.

Iškilo dvejonių

Aiškindamas, kodėl ligšioliniai apskričių viršininkai turėtų tapti patarėjais ir Vyriausybės atstovais regioninės plėtros tarybose, A.Kubilius paminėjo tų žmonių patirtį dirbant apskrityse, su keliomis savivaldybėmis iš karto. "Tie žmonės, kurie iki šiol sėkmingai ir efektyviai dirbo apskričių vadovybėse, vykdė apskričių reorganizaciją, turi visas galimybes būti paskirti Vyriausybės atstovais būtent į tokias regionines tarybas. Kita vertus, aptarėme ir kai kurias problemas, matome, kad galbūt nedirbama taip efektyviai, kaip to reikalauja šis metas, todėl tuos paskyrimus sustabdėme", – aiškino jis.

Bet buvusių apskričių viršininkų paskyrimas premjero patarėjais ir regioninių plėtros tarybų nariais tėra tik artimiausio laiko klausimas.

Ministro pirmininko tarnybos kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius paaiškino, kad dabar buvę apskričių viršininkai ar jų pavaduotojai vieną du mėnesius "sklandžiai baigs viršininkų administracijų likvidavimo darbus". Tuomet esą jie ir turėtų būti paskirti regioninės plėtros tarybų nariais.

Premjeras jau yra pasirašęs potvarkį, kuriuo papildė savo patarėjų komandą dešimčia naujų etatų. Juos galutinai ketinama užpildyti rudens pradžioje.

"Turės ką veikti"

Paklaustas, ką konkrečiai veiks maždaug 5 tūkst. litų algos uždirbsiantys patarėjai, jei regioninės plėtros tarybos posėdžiauja tik keliskart per metus, G.Kazakevičius atsakė, kad apie tai detaliau bus galima kalbėti vėliau.

"Tačiau reikia pabrėžti, kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas labai išaugs regioninės plėtros tarybų vaidmuo, joms teks didesnis krūvis ir darbas. Iki šiol už techninį šių tarybų veiklos aprūpinimą buvo atsakingos apskričių viršininkų administracijos. Jų nebelikus būtent Vyriausybės patarėjams teks šis darbas – parengti posėdžių sprendimų projektus, juos suderinti su skirtingomis savivaldybėmis, organizuoti pačius posėdžius, prižiūrėti, kaip įgyvendinami priimti sprendimai", – aiškino vicekancleris.

Todėl, jo nuomone, Vyriausybės atstovai regioninės plėtros tarybose "turės ką veikti ir turės užsidirbti algą".

Būsimieji patarėjai liks dirbti apskričių centruose – apskričių didžiausių miestų savivaldybėse jiems bus skirti kabinetai.

Priimtas politinis sprendimas

Kita vertus, anot G.Kazakevičiaus, ne visi ligšioliniai apskričių viršininkai taps premjero patarėjais ir regioninės plėtros tarybų nariais. Kai kurie buvę viršininkai tapo tam tikrų savivaldybių tarybų nariais, dar keli išėjo į kitus darbus valstybės ir privačiame sektoriuje.

Ministro pirmininko tarybos vicekancleris pripažino, kad Vyriausybėje buvo svarstyti įvairūs variantai, kaip įgyvendinti įstatymų reikalavimą skirti atstovus regioninėse plėtros tarybose. Tarp tokių variantų buvo ir skirti išlikusius Vyriausybės atstovus apskrityse, – nors jų konstitucinės pareigos kiek kitokios, – prižiūrėti tose apskrityse esančių savivaldybių sprendimų atitiktį įstatymams ir Vyriausybės nutarimams.

"Bet Ministrų kabinetas priėmė štai tokį politinį sprendimą, koks dabar įgyvendinamas. Jis suderintas ir su Seime atstovaujamomis partijomis, ir su valdančiąja koalicija", – aiškino G.Kazakevičius.

Opozicija pasipiktino

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos ir Seimo frakcijos vadovas Algirdas Butkevičius piktinasi, kad "didėjančią premjero patarėjų armiją maitins pensininkai ir mamos".

"Nuo liepos panaikinus apskričių viršininkų administracijas buvę jų vadovai šiltas vieteles gaus A.Kubiliaus "užpečkyje". Toks sprendimas – dar vienas premjero spjūvis liaudžiai į veidą", – oficialiame pareiškime pabrėžė A.Butkevičius.

"Konservatorių lyderis dar kartą įrodė, kad apie taupymą Vyriausybėje niekas nesvarsto. Be 18 jau esančių politinio pasitikėjimo darbuotojų, jis priims dar 10. Be to, premjero patarėjais bus įdarbinti tik valdantiesiems lojalūs asmenys – buvę apskričių viršininkai, kurie priklauso valdančiajai koalicijai. Tokį sprendimą komentuodami premjero žmonės nė nerausta, tarsi tai būtų įprasta. Sprendimas dar kartą patvirtina, kad visose srityse stengiamasi susodinti savus", – mano socialdemokratų lyderis.

Jis atkreipė dėmesį, kad likę buvusių apskričių administracijų darbuotojai pėdins į Darbo biržą. "Šių žmonių atžvilgiu premjero sprendimas yra tiesiog negarbingas. Premjero patarėjų armija auga net ir tokiu metu, kai Vyriausybė nesugeba atsiskaityti su pensininkais, kai iš vaikus auginančių tėvų atimami teisėtai uždirbti pinigėliai. Juk visus 28 patarėjus maitins ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai. Ar kas nors sugebės pažadinti konservatorių Vyriausybės vadovo sąžinę?" – retoriškai klausia A.Butkevičius.