Be to, keliuose kituose šalies miestuose bus steigiami nauji pusiaukelės namai.

„Šioje teritorijoje bus pastatytas mokymo centras. Projekto pabaiga – 2024 metų balandžio mėnuo. Tai mums kainuos apie 5 mln. eurus“, – antradienį žurnalistams sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Vainius Šarmavičius.

Jo teigimu, iš viso infrastruktūrai bus skiriama 15,3 mln. iš 19 mln. eurų projektui skiriamų Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšų.

„Mokymo centrui – 5 mln. eurų. Iš infrastruktūros taip pat planuojame Rasų gatvėje pastatyti naują korpusą 200 vietų, tai irgi bus virš 5 mln. ir taip pat planuojame pusiaukelės namų įsteigimą. Tai visoms šitoms iniciatyvoms planuojama 15,3 mln.“, – teigė vienas departamento vadovų.

Anot jo, pusiaukelės namus planuojama steigti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

„Tikslas yra plėsti tinklą tose vietose, kur mes dabar neturime pusiaukelės namų. Neturime jų Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Tai yra tos vietos, kuriose atliekame parengiamuosius darbus“, – kalbėjo V. Šarmavičius.

Keletas milijonų eurų iš projekto, finansuojamo Norvegijos lėšomis, bus skirta kitoms kalinių ir pareigūnų sąlygoms gerinti.

„Iš 19 mln. 15,3 mln. eurų yra infrastruktūros komponentas, resocializacijos komponentui – 1,5 mln., mokymo centro komponentui – 1,6 mln., elektroninio monitoringo klausimas yra apie 1 mln. eurų, visa kita – smulkesnės iniciatyvos“, – teigė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.

Planuojamame pastatyti mokymo centre ketinama įrengti mokymosi patalpas, kur vienu metu galėtų stažuotis iki 150 esamų ir būsimų pareigūnų, taip pat įrengti administracines patalpas, sporto infrastruktūra, kuri būtina pareigūnų rengimui, gyvenamąsias patalpas besimokantiems.

„Kitoks pareigūnas“

Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas įsitikinęs, kad tiek nauja infrastruktūra, tiek kiti projekte numatyti tikslai padės kelti pataisos namų pareigūno – kaip profesijos – prestižą.

„Naujas mokymo centras, kuris bus greitu laiku pastatytas, padės ruošti kitokius pareigūnus, kurių mums šiuo metu trūksta, nes turėtume pripažinti, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūno profesija yra nepelnytai sumenkinta, kuri nesiekia kitų teisėsaugos institucijos lygio“, – sakė E. Jablonskas.

„Noriu, kad pareigūnai jaustų, kad jų profesija yra garbinga ir siektų to kartu su mumis“, – pridūrė jis.

Elanas Jablonskas/Feisbuko nuotr.

Pataisos namuose planuojama įsteigti praktinio mokymo skyrius, o bendradarbiaujant su Norvegijos ekspertais, ketinama diegti naujus, modernius darbo su nuteistaisiais metodus, tobulinti vadovaujančios grandies darbuotojų ugdymą.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas sakė, kad projekto lėšos – 19 mln. eurų – beveik prilygsta šios įstaigos biudžetui.

„Tai – beprecedentis projektas bausmių vykdymo sistemoje ir tikrai esame dėkingi Norvegijos Karalystės partneriams už tiek lėšų, skiriamų šiam projektui, tiek pačių veiklų, kurios mums ne mažiau aktualios bausmių vykdymo sistemoje“ – teigė V. Kulikauskas.

Virginijus Kulikauskas. / Kalėjimų departamento nuotr.

Anot jo, projektu orientuojamasi ne tik į infrastruktūros atnaujinimą, tačiau ir į resocializacijos proceso efektyvinimą, sąlygų tiek kaliniams, tiek pareigūnams atnaujinimą ir pareigūnų apmokymą.

Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila tikino, kad didelis dėmesys bus skiriamas resocializacijai ir darbui su skirtingų kategorijų kaliniais.

„Svarbu pabrėžti resocializacijos dalį, vykdydami projektą įdiegsime naujus įrankius, kaip dirbti su atskiromis nuteistųjų kategorijomis – asmenimis, kurie turi priklausomybių, kurie daro smurtinius nusikaltimus“, – kalbėjo R. Uscila.

Geresnės sąlygos nuteistiesiems

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas V. Šarmavičius taip pat pasakojo, kad projekto metu ketinama skaitmenizuoti darbą su nuteistaisiais, tai turėtų palengvinti pareigūnų darbą.

„Šiandien didžioji dalis darbo su nuteistaisiais vykdoma popierinio proceso būdu. Mes norime šį procesą perkelti į elektroninę erdvę ir padaryti šį darbą patogesniu, greitesniu ir paprastesniu mūsų darbuotojams, taip pat norime užtikrinti sklandesnį informacijos apsikeitimą tarp mūsų sistemos įstaigų“, – teigė V. Šarmavičius.

Anot jo, ketinama sukurti elektroninę sistemą nuteistiesiems.

„Naudodamiesi šita sistema nuteistieji galės pateikti prašymus apsipirkti leidžiamų daiktų įkalinimo įstaigų parduotuvėse, peržiūrėti užimtumą, resocializacijos veiklas ir užsiregistruoti į šias veiklas. Mūsų lūkestis yra, kad tai turėtų sumažinti mūsų darbuotojų darbo krūvį ir skatinti nuteistųjų savarankiškumą“, – pasakojo vienas departamento vadovų.

V. Šarmavičius taip pat teigė, kad planuojama sukurti ir naujas elgesio programas, kurios būtų skirtos turintiems pykčio problemų ir priklausomybių nuteistiesiems bei tiems, kurie vairavo neblaivūs.

Be kita ko, planuojama užtikrinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Planuojame įtraukti nevyriausybines organizacijas, kurios turi patirties darbe su nuteistaisiais“, – kalbėjo jis.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, planuojama nuteistiesiems pasiūlyti ir naujų užimtumo veiklų.

„Planuojame įrengti stalių, elektrikų, suvirinimo dirbtuves, kuriose nuteistieji galėtų įgyti laisvėje paklausių profesijų, taip pat norėtume sudaryti sąlygas nuteistiesiems lavinti maisto gaminimo, siuvimo įgūdžius. Norime, kad nuteistieji, išėję į laisvę, jaustųsi drąsiau, pasitikėtų savo jėgomis, norime padėti jiems sėkmingai integruotis į visuomenę“, – sakė V. Šarmavičius.

Jo teigimu, taip pat planuojama plėsti elektroninio monitoringo sistemą – ketinama užtikrinti galimybę apykojėmis stebėti gerokai daugiau kalinių. Tai sudarytų galimybę dalies kalinių neizoliuoti nuo visuomenės, sudaryti galimybę jiems dirbti, būti su šeima.

„Jeigu iki šiol mes turėjome galimybę stebėti iki 125 nuteistųjų, tai šiuo metu atliekame pirkimą, kurį įgyvendinus, mes galėtume stebėti iki 3 tūkst. nuteistųjų“, – teigė vienas Kalėjimų departamento vadovų.

Projektą planuojama įvykdyti iki 2024 metų balandžio, jį vykdo Kalėjimų departamentas, šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros.