Negabaritus – į upių laivus

Visos šalys Lietuvos partnerės šiame projekte turi gerokai labiau išvystytą vidaus vandenų laivybos tinklą. Lietuva krovininei laivybai turi iš esmės kiek labiau tinkamą atkarpą nuo Klaipėdos iki Kauno. Bet ir ji mažai naudojama.

Apie Lietuvos vidaus vandenų panaudojimą kroviniams gabenti gana optimistiškai atsiliepė Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas. Jis mano, kad Klaipėdos uostas turėtų labiau prisitaikyti gabenti krovinius upinėmis baržomis, pontonais.

„Yra galimybės panaudoti naujos kartos 20 ir 40 pėdų konteinerių bazės pontonus su savomis balastinėmis sistemomis. Tokiais pontonais, jungiant juos galima prisitaikyti gabenti sunkius krovinius. Matyčiau galimybę Nemunu iki Kauno hidroelektrinės, o toliau rytų Lietuvą ir netgi šiaurės rytų Lenkijos regionus gabenti negabaritinius krovinius“, - svarstė V.Paulauskas.

Jo nuomone, sunkiasvorių negabaritinių krovinių gabenimo paklausa tik didės, nes regione reikės pertvarkyti energetinius įrenginius.

Lemia greitis ir kaštai

Tačiau Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai nėra tokie optimistiški dėl vidaus vandens kelių naudojimo kroviniams gabenti.

„Per mūsų kompaniją ne kartą gabentos vėjo jėgainės į Lenkijos Suvalkų kraštą. Klaipėdos uosto privalumas buvo geru keliai. Iš Klaipėdos į Suvalkų kraštą vėjo jėgainės būdavo atvežamos maždaug trimis paromis greičiau nei tai daryta per Lenkijos uostus. Tai atitinkamai leisdavo taupyti ir pervežimo kaštus“, - pastebėjo „Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovės direktorius Vaidotas Šileika.

Jis suabejojo, ar kas nors rinktųsi gabenti vėjo jėgaines upėmis su keliais jų perkrovimais, nes tai užtruktų labai ilgai ir kaštai būtų dideli.

Pastebėta, kad negabaritinių krovinių gabenimo rinkoje Klaipėdos uostui vis sunkiau konkuruoti su Lenkijos uostais. Mat Lenkijoje ypač sparčiai gerėja keliai. Ir negabaritinių krovinių atvežimas iš Gdynės ar Gdansko uostų į Lenkijos šiaurės rytų regionus darosi vis greitesnis.

Abejonės dėl gylių

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus teigė nuosekliai analizavo, kaip iš Klaipėdos uosto pigiau išgabenti krovinius vidaus vandens transportu.

„Nėra tinkamai pasirengta iškrauti krovinius Kaune Marvelės uoste. Bet dar daugiau problemų yra dėl mažų gylių. Daugybė krovinių gabenimo reikalų atsiremia į nuolatinius vandens kelių užnešimus Nemuno deltoje“, - tikino L.Rimkus.

Oficialiai Nemune iki Jurbarko yra užtikrinamas 1,5 metro gylis, nuo Jurbarko iki Kauno – 1,2 metro. To užtektų pontoninėms baržoms, kurių gramzda apie vieną metrą.

„Dalyvaujant tarptautiniame vidaus vandens kelių panaudojimo projekte galima būtų kompleksiškai spręsti gylių ir užnešimų problemas. Reikėtų vertinti ir galimybę kai kurias upių atkarpas laivybai naudoti atliekant patvankas. Reikia diskutuoti su aplinkosaugininkais, politikais, kad leistų daryti upių patvankas, nes tokie procesai visur yra daromi“, - svarstė V.Paulauskas. Jo nuomone, gerai įvertinus Nemuno upės galimybes, ją galima būtų gabenti iki tūkstančio tonų ir netgi didesnius krovinius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad reikėtų grįžti prie projekto Nemuno upe iš Jurbarko gabenti inertines medžiagas. Toks projektas buvo parengtas, bet jo įgyvendinimas nutrūko dėl 2009 metais prasidėjusios recesijos.