Nesiekia nė trečdalio

Kauno rajone įsikūrusios VšĮ „Žalioji gamtos mokykla“, vykdančios alternatyvias savarankiško mokymosi programas, darbuotojų pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 mažiau nei penktadalis, rodo Statistikos departamento (SD) nuo liepos pabaigos pradėti skelbti įmonių ir įstaigų imunizacijos duomenys (statistiškai imunizuotais laikomi paskiepyti bent viena doze, taip pat sergantys ar neseniai persirgę COVID-19).

Netoli nuo Vilniaus esančiame Melkio kaime privačioje bendruomeninėje mokykloje vakcinuotų darbuotojų kiek daugiau – 20–29 proc., „Šiandien skiepai yra pasirenkamas dalykas, tai žmonės ir renkasi. Į kiekvieno asmeninį gyvenimą nesikišu“, – sako VšĮ „Melkio mokykla“ vadovas Tadas Stasytis. Beje, ir pats mokyklos direktorius nepasiskiepijęs, bet sako nenorintis komentuoti, kodėl, nes, pasak jo, bet koks atsakymas supriešina visuomenę.

Vyriausybė svarsto, kad privalomų testų apmokestinimas ir galimybė nušalinti nuo darbo nenorinčius skiepytis tam tikrų profesijų asmenis paskatintų pakeisti nuomonę.

Tik 20–29 proc. imunizuotų darbuotojų – ir VšĮ „Linksmieji čiauškučiai“, kviečiančioje į du vaikų lopšelius-darželius Kaune. Direktorė Reda Steikūnienė pasakoja, kad jų kolektyve kelios jaunos darbuotojos planuoja artimiausiu metu susilaukti vaikų, tad nesiskiepija, nes baiminasi galimo neigiamo šalutinio vakcinos poveikio. „Negaliu joms pasakyti, kad jos negali susilaukti vaikų, ar reikalauti: skiepykitės arba lauk iš darbo“, – pabrėžia R.Steikūnienė.

Bet ir ji pati dar kol kas nepasiskiepijo. Sako sportuojanti kiekvieną dieną, yra stipri, neserga, tad pasitiki savo imunine sistema. Vis dėlto artimiausiu metu ketina pasiskiepyti.

Mažiau kaip 40 proc. imunizuotų darbuotojų sostinės lopšelyje-darželyje „Kaštonas“, Klaipėdos – „Šermukšnėlė“, Kretingos rajono Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre. Neskuba skiepytis uostamiesčio vaikų lopšelių-darželių darbuotojai: 40–49 proc. nepasiskiepijusių „Pasakėlėje“, „Vėrinėlyje“, 50–59 proc. – „Dviejuose gaideliuose“, „Pingvinuke“, „Alksniuke“, „Pakalnutėje“.

60 proc. nesiekia imunizuotų darbuotojų skaičiai Kauno lopšeliuose-darželiuose „Atžalėlė“, „Medutis“, „Po saule“, „Pušaitė“, „Žuvintas“. Šnekintos darbuotojos dar tik žada eiti skiepytis – kol kas atidėliojo dėl atostogų, kitos tikisi ir toliau galėsiančios testuotis.

Neskuba skiepytis ir kai kurios mokyklos: Kauno Valdorfo mokykloje tokių mažiau nei pusė, Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijoje – 50–59 proc., Kauno K.Petrausko ir Sakralinės muzikos mokyklose – 60–69 proc.

Vis dėlto didžioji dalis pedagogų savo mokinių laukia pasiskiepiję – SD skelbiamais duomenimis, daug mokyklų artėja prie 100 proc. ar bent jau 90 proc. Vakcinų nauda tiki universitetų personalas – daugumoje jų imunizuotųjų skaičiai artėja prie 100 proc. Iš viso tarp švietimo darbuotojų pasiskiepijusių liepos pabaigoje buvo apie 83 proc. ir atsiliko tik nuo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo personalo (88,2 proc.).

Grasina išeiti iš darbo

Vis dėlto yra ir sveikatos bei slaugos įstaigų, kurių darbuotojai bijo skiepytis ar netiki skiepų nauda.

„Nežinau, kaip priversti žmogų skiepytis. Daug propagandos prieš vakcinas. Daugelis išsigandę dėl galimų sunkių komplikacijų, o tokių atvejų žinau ir iš savo artimos aplinkos. Kai kurios darbuotojos sakė, kad dės pareiškimus ant stalo ir išeis iš darbo, jei bus reikalaujama skiepytis. O surasti personalo labai sunku“, – situaciją apibūdina Kretingoje įsikūrusių privačių „Pajūrio senelių namų“ direktorė Gražina Konzerskienė.

Jos vadovaujamame kolektyve pasiskiepijusių dalis nesiekia nė pusės,  o tai gerokai iškrenta iš slaugos įstaigų konteksto. Direktorė sušaukė susirinkimą, bandys spręsti problemą. Ji giria savo komandą – jaunas, kolektyve išaugintas specialistes ir baiminasi, kas būtų, jei jos išeitų iš darbo. „Be reikalo valdžia daro tokį chaosą, neturėtų būti prievartinio skiepijimo. Gavome nurodymą kas dešimt dienų testuotis ir testuojamės. O iš klientų nesulaukiame jokių pastabų, kad ne visi darbuotojai pasiskiepiję“, – garantuoja G.Konzerskienė.

Jungtinė Karalystė įvedė prievolę pasiskiepyti visiems socialiniams darbuotojams, kai kurių profesijų atstovams privalomus skiepus įvesti svarsto Prancūzija, Latvija, kitos šalys.

Direktorė pasakoja pati pirma sėdusi į kėdę skiepytis – norėjusi parodyti pavyzdį, nors ir ją artimieji atkalbinėjo. Bet jai padarė antikūnų testą ir paaiškėjo, kad ji jų turi, nors jokių COVID-19 simptomų nejuto. Vis dėlto, jei dabar jau nebus daug antikūnų, senelių namų vadovė pasiryžusi skiepytis, o pavyzdys gal įkvėps ir kitus.

Toli gražu ne visi vakcinuoti net ir gydymo įstaigose. Klaipėdos UAB „Šypsokis pasauliui“ odontologijos klinikos gydytojo asistentė Laima Petrauskienė skaičiuoja: iš penkiolikos darbuotojų šeši pasiskiepiję, vienas neseniai persirgęs COVID-19. Vis dėlto ar nekelia pavojaus pacientams, kai daugiau kaip pusė darbuotojų nevakcinuoti? „Turbūt, kad ne. Visi testuojasi“, – tikisi L.Petrauskienė.

Maistas – iš nevakcinuotų

Treti pagal imunizavimą – viešojo valdymo ir gynybos (80,1 proc.) sektoriaus darbuotojai, panašiai tiek pat paskiepytųjų ar persirgusiųjų COVID-19 informacijos ir ryšių (79,7 proc.), finansinės ir draudimo (78,7 proc.) įstaigose.

Tačiau akivaizdžiai per mažai tokių kai kuriuose sektoriuose, turinčiuose tiesioginį kontaktą su klientais. Pavyzdžiui, meno pramogų, poilsio organizavimo įmonėse tokių dalis nesiekia trijų ketvirtadalių (73 proc.), tarp prekybos, transporto priemonių remonto darbuotojų – 65 proc., apgyvendinimo ir maitinimo – dar mažiau (60,5 proc.).

Lietuvoje yra beveik 300 įmonių, kur imunizuotų asmenų dalis nesiekia nė 10 proc., nors vakcinų valstybė turi į valias ir skatina visus skiepytis.

Visi didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ – pasiekę 70–79 proc. vakcinuotų darbuotojų. Bet ar tai patenkinamas skaičius darbuotojams, kurie nuolat bendrauja su daugybe žmonių?

Mažesnėse įmonėse tokių dar mažiau. Štai Kauno įmonėje „Nexta“, siūlančioje lavašus ir greitąjį maistą išvežioti po visą šalį, vakcinuotų darbuotojų mažiau nei 10 proc., kaip ir mėsos produktų įmonėje „Orteda“. Dar dvi kauniečių šių produktų įmonėse – „Skonis tau“ ir „Rojaus mėsytė“ – imunizuotųjų yra 20–29 proc.

Neaišku ir kokia situacija konkrečioje kirpykloje ar grožio salone. Čia tiesioginis kontaktas su klientu itin artimas ir trunka ilgokai, vadinasi, nuo  COVID-19 ligonio galimybė užsikrėsti didžiulė. Tačiau konfidencialumo tikslais SD skelbia tik tų įstaigų, kuriose daugiau kaip dešimt darbuotojų, duomenis.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako neturinti duomenų, kokia dalis asociacijai priklausančių šios srities darbuotojų pasiskiepijo, bet, jos žiniomis, tikrai labai nemažai, be to, jie atsakingai vykdo reikalavimą testuotis.

Statistika netiksli

Mažiausia imunizuotųjų dalis statybų (52,4 proc.) ir transporto (41,2 proc.) sektoriuose. Bet pradėdama skelbti statistiką pagal įmones SD įspėjo, kad į įskaitą įtraukiami tik lietuvišką asmens kodą turintys darbuotojai, nes be jo neįmanoma susieti skiepų, tyrimų ir darboviečių. Tad imunizuotųjų transporto ir statybos sektoriuje, kur dirba daug ne Lietuvos piliečių, procentai daugeliu atvejų neatspindi realios padėties.

Štai Kaune įsikūrusi tarptautinių pervežimų bendrovė „Petva“ patenka tarp tų, kur imunizuotųjų dalis nesiekia nė 10 proc. Bet, pasak įmonės administratorės Viktorijos Žukienės, dauguma administracijos darbuotojų pasiskiepiję. O vairuotojai, kurių apie 600, išvažiuoja į tolimuosius reisus po tris mėnesius ir net pusmetį, tad, ar jie pasiskiepiję, įmonė nežino. Juolab Lietuvos piliečių tarp jų vos du, o dauguma – Baltarusijos, tad jie SD statistikoje neatsispindi.

Bet, žinoma, tai nereiškia, kad įmonės, kuriose kontaktinį darbą dirba kitų šalių piliečiai, neturėtų siekti, kad jie, kaip ir visi kiti, skiepytųsi, taip sumažindami pavojų plisti virusui.

Vis dėlto būtų gerai žinoti, kad sėdi į taksi, kurio vairuotojas paskiepytas. Tačiau pagal oficialią statistiką, „Klaipėdos ekotaksi“, Kauno „Taksi A&G“, Vilniaus „Lietuvos taksi paslaugos“ ar „Jonavos taksi“ imunizuoto personalo dalis nesiekia nė 40 proc. Aiškinantis, kodėl tik tiek, sutikę pasikalbėti taksi įmonių atstovai motyvavo žmonių laisve rinktis – skiepytis ar ne.

Svarstoma apie privalomus

Tarp per 20 tūkst. Lietuvos įmonių, turinčių daugiau kaip dešimt darbuotojų, beveik 300, kur imunizuotų darbuotojų mažiau nei 10 proc. Bet sektinų pavyzdžių – daugiau: beveik 2,7 tūkst. įmonių šis skaičius – per 90 proc.

Beje, paanalizavus rekvizitai.lt skelbiamus duomenis, aiškėja, kad nemažai skiepijimosi autsaiderių yra darbdaviai, gavę subsidiją po prastovų ar jomis padengiantys dalį darbuotojų darbo užmokesčio, daliai šių įmonių taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Tačiau, panašu, pačios įmonės nenori dar žymiau prisidėti prie pandemijos valdymo skatindamos savo darbuotojus aktyviau skiepytis. Tai ypač aktualu dabar, kai įsisiautėja daug labiau užkrečiama delta atmaina.

Kalbinti įmonių atstovai sakė negalintys kištis į darbuotojų asmeninį gyvenimą. Be to, daug kas turi testuotis ir tai daro. Tokia prievolė galioja sveikatos, slaugos, švietimo, kultūros, prekybos, grožio, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio paslaugas teikiančių, krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo įstaigų darbuotojams.

Kol kas testai atliekami valstybės lėšomis. Tai buvo pateisinama, kol stigo skiepų. Tačiau nuo gegužės 31-osios skiepytis gali visi, o maždaug antras mėnuo tai daryti jau net viliojama visomis įmanomomis paskatomis. Tad tikrai pagrįsti siūlymai testus daryti mokamus. Dar geriau būtų, jei visi dirbantieji kontaktinį su klientais darbą būtų pasiskiepiję.

Verda diskusijos, ar skiepai gali būti privalomi. Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad sąmoningai, o ne dėl sveikatos problemų apsisprendę nesiskiepyti tam tikrų profesijų, kurios reikalauja didesnio kontakto su kitais, žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, jeigu jiems dirbti nuotoliniu būdu yra neįmanoma. Tokį siūlymą Vyriausybė ketina teikti Seimui.

Tiesa, kartu reikėtų nuspręsti, kas bus su tokiais asmenimis. Tam reikėtų ir teisės aktų pakeitimo. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, dabar pačios įmonės negali imtis jokių priemonių prieš nesiskiepijančius darbuotojus, nebent atleisti iš darbo ir išmokėti kompensaciją.

Darbdavių ir profsąjungų atstovai nuogąstauja, kad verčiant skiepytis ims trūkti darbuotojų ir net galima sulaukti visuomenės susipriešinimo, maištų, teisinių ginčų. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas siūlo palikti alternatyvą – galimybę testuotis už paties darbuotojo pinigus.

Nuo gegužės 31-osios skiepytis gali visi, o maždaug antras mėnuo tai daryti jau net viliojama visomis įmanomomis paskatomis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Beje, kitos šalys taip pat imasi privalomų skiepų įteisinimo. Jungtinė Karalystė jau įvedė prievolę pasiskiepyti visiems socialiniams darbuotojams. Prancūzija ketina juos padaryti privalomus medicinos, socialiniams ir kitiems darbuotojams, dirbantiems su pažeidžiamais asmenimis. Latvijoje diskutuojama ne tik tam tikroms profesijoms vakcinaciją padaryti privalomą, bet ir suteikti darbdaviui teisę nevakcinuotų asmenų nepriimti į darbą.

Gal vertėtų ir visuomenei imtis poveikio priemonių, pavyzdžiui, reikalauti, kad slaugytojai, taksistai, mokytojai, darželio auklėtojai ar kirpėjai darbo vietoje turėtų informacinį ženklą, kad yra pasiskiepiję ar persirgę COVID-19.

„Niekas negali priversti skiepytis – tai žmonių teisė ir laisvė. Valstybė negali versti piliečių tai daryti. Ar gyvename konstitucinėje valstybėje ar ne? Ar ES, ar kokiame Irake?“ – piktinosi vienos menkai imunizuotos įmonės atstovė.

Tačiau oficiali statistika įrodo, kad dabar pandemija didžiąja dalimi plinta dėl antivakserių. Tad egzistuoja ir kitos visuomenės dalies teisės ir laisvė grįžti į normalų gyvenimą.