Žinomi Lietuvos mokslo veikėjai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Taip pat siūloma 2019-ųjų kovo 9 d. valstybės mastu paminėti Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

"2019-aisiais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire", – rašoma kreipimesi.

Jo autoriai primena, kad pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje, tačiau kovo 9 d. ligi šiol nėra įtraukta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo 2017–2020 m. minėtinų datų sąrašą.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – Romualdas Grigas, Bronius Genzelis, Kazimieras Simonavičius, Gediminas Navaitis, Ona Voverienė, Audrius Klimas, Libertas Klimka ir kiti.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis abejoja šios iniciatyvos reikalingumu ir visa tai vertina gana skeptiškai.

Esą, viską reikia daryti savo laiku. Šis kreipimasis būtų suprantamas, jei tai būtų siūlyta minint Lietuvos tūkstantmetį.

"Kalbant apie tai, kaip funkcionuoja atmintis, žmonėms labai svarbi – pradžių pradžia. Pas mus tą pradžių pradžios vietą užėmė Mindaugas. Šita asmenybė yra labai išpopuliarinta ir ją išstumti būtų labai sunku, tad naujoji atmintina diena veikiausiai būtų negyvybinga. Į šitą reikalą žvelgiu kaip ekspertas ir vardiju tai, ko jai trūksta, kad ji įsitvirtintų. Nematau daugybės prielaidų, kad šita diena taptų reikšminga mūsų valstybinių datų kalendoriuje", – pastebėjo A.Nikžentaitis.