Žalgirio mūšio tema įvairiais laikotarpiais kėlė daug klausimų ir tautų tarpusavio vaidus – kas gi laimėjo, kas pralaimėjo. Šiandien mūšis jau yra praradęs savo ideologijos svarbą, o ar kaimynai stotų drauge į kovą, priklausytų nuo tam tikrų aplinkybių.

Vokietijoje – neaktualu, Lenkijoje – anekdotai

Vakar baigėsi keturias dienas trukusi Vilniaus knygų mugė. Per ją buvo pristatyta Rimvydo Petrausko, Dariaus Staliūno ir Dangiro Mačiulio knyga „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“.

Istorikai pristatydami knygą atskleidė faktą, kad nesvarbu, kiek anksčiau šiuo klausimu nesutarė lenkai, lietuviai ir vokiečiai, šiandien Žalgirio, arba Griunvaldo, mūšis vertinamas kitaip.

Jis tapo neaktualus vokiečiams, nors kadaise Vokiečių ordinas siekė parodyti, kad lietuvių ir lenkų pergalė Žalgirio mūšyje yra neteisėta, nes jų gretose prieš kitus krikščionis – Ordiną – kovėsi totoriai.

Lenkijoje, minint Žalgirio mūšio metines, kasmet organizuojama mūšio inscenizacija. Knygos bendraautorio D. Staliūno teigimu, ji rodo, kad Žalgirio mūšis šiandien nebeturi ideologinio užtaiso.

„Prieš kelis dešimtmečius vienas tų iškilmių organizatorių lenkų sako: „Klausykit, gal jau baigiam šitą tradiciją, gal leiskim vieną kartą vokiečiams laimėti?“ Kitaip tariant, jau nebėra tokio ideologinio užtaiso, kuris tą Žalgirį padarė centrine atminties vieta visame šiame regione“, - sakė istorikas.

Pasak knygos pristatyme dalyvavusio Alvydo Nikžentaičio, Lenkijoje pompastiškai minint Žalgirio mūšį jau sovietmečiu pradėjo sklandyti anekdotai.

„Socializmas turi tokią vieną savybę – ten visą laiką visko trūksta. Prie vienos parduotuvės, kurioje buvo pardavinėjamas deficitas, buvo iškabinta lentelė „Žalgirio mūšio dalyviams – be eilės“. Eilė juda, niekas nesibrauna, o vienas senas lenkas prieina ir prašo: „Aš esu Žalgirio mūšio dalyvis, prašome man duoti tų produktų.“ Pardavėja sako: „Tai duokite pažymėjimą, kad esate Žalgirio mūšio dalyvis.“ Jis sako: „Žinote, tada rašto nebuvo, niekas nedavė tų pažymėjimų.“ Pardavėja: „Tik ką buvo vienas kryžiuotis, pas jį popieriai buvo tvarkingi“, - pasakojo A. Nikžentaitis.

Skirtingi lietuvių ir lenkų vertinimai

Tačiau sovietmečiu – 1960 m. – Lenkijoje buvo pastatytas Aleksanderio Fordo filmas „Kryžiuočiai“ apie Žalgirio mūšį, labai supykdęs dailininką Vladimirą Kasatkiną, nes filme lietuviai buvo vaizduojami apgailėtinai.

„Žinojau, kad sovietmečiu Kaune gyvenantis dailininkas V. Kasatkinas buvo sukūręs paveikslą, skirtą Žalgirio mūšiui. Jis papasakojo, kaip gimė ta idėja, kuri man buvo labai netikėta. Sako: „Kaune nuėjau į kino teatrą, pasižiūrėjau A. Fordo filmą „Kryžiuočiai“ ir mane taip suerzino, kad pradėjau tapyti vytautus“, - sakė D. Mačiulis.

D. Staliūnas papasakojo dar vieną atrastą istoriją apie istoriką Jurijų Troniką, kuris Vilniuje baigė kelias gimnazijos klases ir po Antrojo pasaulinio karo nuvyko į Lenkiją tęsti mokslų. Ten per pirmą pamoką buvo priverstas papasakoti istoriją apie Žalgirio mūšį.

„Lietuviškoj gimnazijoj išmokęs pamoką apie Vytauto pergalę ir lietuvių manevrą, jis viską taip ir papasakojo. Tada pasigirdo garsus juokas klasėje. Ir jis gavo dvejetą. Jei po kelerių metų būtų grįžęs ir tęsęs mokslus sovietinėj lietuviškoj gimnazijoj, jis už tą pasakojimą irgi būtų negavęs penkių. Tas ideologinis pasakojimų išsiskyrimas šiandien dar šiek tiek yra, bet jau ne toks stiprus“, - sakė D. Staliūnas ir pridūrė, kad tokios istorijos vargiai galėtų benutikti šiais laikais.

Įvykis, jungiantis tautas

Kaip yra šiandien? Ar Lietuvos ir Lenkijos moksleiviams istorijos vadovėliuose Žalgirio mūšis pateikiamas per tą pačią prizmę?

„Vadovėliuose rasime gana seną dlugošišką versiją. Kadangi yra bendra lietuvių ir lenkų vadovėlių komisija, ši versija yra gerokai sušvelninta, - sakė A. Nikžentaitis. - Ir apskritai mes matome visiškai naujas tendencijas, kai kalbame apie Lenkiją, ir tai, kaip ten elgiamasi su Žalgirio mūšiu.“

Pasak istoriko, vienas aspektas, kad Žalgirio minėjimo šventę ir toliau bandoma komercializuoti, kitas – iš šio įvykio, kuris anksčiau skirtingas tautas skyrė, bandoma padaryti fenomeną, kuris parodytų tam tikrą bendrumą.

„Jei pažiūrėsime Lenkijoje vykstantį Žalgirio mūšio minėjimą 2010 m., Vytautą galėjo vaidinti ne tik lietuvis, vyko daugybė Žalgirio mūšiui skirtų parodų, kuriose greta lenkiškų buvo ir užrašų lietuvių kalba. Lenkijoje matyti labai aiški tendencija tiesiog pavaizduoti tai kaip įvykį, kuris jungtų tas skirtingas tautas, o ne jas skirtų. Prie tokio vaizdinio suformavimo savo laiku yra šiek tiek prisidėję ir prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kwaśniewskis, kurie susitikę Žalgirio mūšio lauke kalbėjo apie Žalgirį kaip apie tam tikrą pavyzdį Lietuvai ir Lenkijai stojant į NATO“, - aiškino A. Nikžentaitis.

Lietuviai su vokiečiais prieš lenkus?

Istoriko teigimu, Žalgirio mūšio tema lietuviams gal yra net svarbesnė nei lenkams. Mes čia įžiūrime ir ieškome tam tikro lietuvių išskirtinio vaidmens, o Lenkijoje šito konflikto aspektai reiškia kur kas mažiau ir mūšis naudojamas pasakoti, kaip gražiai sugyveno tautos.

„Šių įvykių naujasis aktualizavimas vyko po 1990 m., Lenkijoje labai stipriai tai buvo aktualizuojama 1960 m. Nors dabar pastebime tą patį reiškinį, kad Žalgirio mūšio reikšmė tautinei tiek lenkų, tiek lietuvių tapatybei menkėja, tiesiog lietuvių visuomenė turėjo šiek tiek mažiau laiko kritiškam santykiui su Žalgiriu nustatyti, ta tapatybės transformacija, palyginti su lenkais, yra jaunesnė“, - sakė A. Nikžentaitis.

Tačiau pridūrė, kad vis dėlto apklausose apie tam tikrų istorinių įvykių populiarumą, Žalgirio mūšis lieka tarp dešimties svarbiausių Lenkijos istorijos įvykių.

Paklaustas, kaip mano, atsižvelgiant į visus dviejų tautų nesutarimus, jei šiandien vyktų Žalgirio mūšis, ar kovotų lietuviai ir lenkai vienoje barikadų pusėje, istorikas teigė, kad tai priklausytų nuo konkrečių dalykų ir aplinkybių.

„Jeigu lietuviai ir lenkai būtų susitarę dėl elektros tiltų statybos, „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, ir manytų, kad ši infrastruktūra yra jiems visiems naudinga, tai, aišku, jie kovotų kartu. Bet jei ir toliau šie klausimai liktų diskusijų lygmens, tada gal mes Žalgirio mūšy su vokiečiais kovotume prieš lenkus“, - su šypsena svarstė A. Nikžentaitis.