Kylantys Kauno sporto ir pramogų rūmai neseniai sulaukė svečio iš Estijos, statančio stadionus. Jis prikėlė viltį, kad arenoje gali vykti ir lengvosios atletikos čempionatai.
Estijos šuolių su kartimi rekordininkas Valerijus Bukrejevas, besispecializuojantis statant stadionus, dažnas svečias Lietuvoje. Jam padedant, 2004-aisiais Kaune buvo rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, jis padėjo parengti stadioną šiemetiniam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui. V.Bukrejevas pastatė nemažai stadionų, didžiausias jo pasiekimas – 2006 m. Maskvoje pastatyta surenkama arena Pasaulio uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionatui.
Pasak V.Bukrejevo, iki tol buvo manoma, kad pasaulyje egzistuoja tik viena firma, gebanti pastatyti tokias arenas, o dabar žinoma, kad yra dvi. "Sporto paskirties pastatų statyboje sukėlėme šiokį tokį rezonansą", – interviu pradėjo pašnekovas.
– Kodėl buvot pakviestas į statomus Kauno sporto ir pramogų rūmus?
– Kai Kaune sėkmingai įvyko Europos jaunimo (iki 23 m) lengvosios atletikos čempionatas, miesto valdžia prasitarė apie tai, kad Kaune būtų galima surengti Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionatą. Mano požiūriu, tokio lygio varžybos miestui ir visai šaliai ne tik naudingos, bet ir būtų milžiniškas pasiekimas.
Mane pakvietė pakonsultuoti, ar statomuose sporto ir pramogų rūmuose galima įrengti lengvosios atletikos maniežą. Susitikome su arenos architektu Eugenijumi Miliūnu. Kaip supratau, ši arena statoma pagal amerikietiškos arenos modelį. Ji maksimaliai pritaikyta krepšiniui. Galbūt nėra nieko bloga, kad statinys – bemaž vienos funkcijos. Tačiau, turint galvoje, kad Kaunas neįstengs pastatyti po areną kiekvienai kitai sporto šakai, sportinio statinio koncepcija turėtų būti daugiafunkcinė, joje galėtų vykti bent kelių šakų varžybos ir kitokio pobūdžio renginiai.
– Ar tiesa, kad statoma arena yra per maža maniežui?
– Norint surengti lengvosios atletikos varžybas šiame konkrečiame objekte reikėtų sukonstruoti gana sudėtingą įrenginį. Arena nedidelė, tačiau ji yra dubens formos. Kuo aukščiau nuo grindų, tuo jos plotas didesnis. Toks maniežo įtalpinimo scenarijus nebūtų naujovė: panašiai buvo ir 2005-aisiais Madride, per Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionatą. Ten lankiausi ir apžiūrinėjau tą įrengimą, išsiaiškinau pagrindinį principą: reikia įrengti pakylą. Tokiu būdu papildomas perdengimas būtų pakeltas į tokį aukštį, kad tilptų stadionas su bėgimo takais.
Į kokį aukštį reikėtų pakelti maniežą Kauno arenoje, kol kas neaišku. Spėju, kad galėtų prireikti ne mažiau kaip 10 metrų. Žinoma, jei būtų įmanoma iš pagrindų perprojektuoti statomos arenos vidų, tuomet, ko gero, maniežo taip aukštai nereikėtų kelti, galbūt užtektų 3–4 metrų.
– Kiek tai galėtų kainuoti?
– Vien įrengti surenkamą maniežą kainuoja apie 2 mln. eurų. Kur kas didesnę kainos dalį sudarytų tarpinio perdengimo įrengimas. Jo kaina priklausytų nuo aukščio, nuo medžiagų. Galiu tik tiek pasakyti, kad suma būtų nemenka.
– Ar galima būtų maniežo statybos darbus pradėti po to, kai arena jau bus visiškai pastatyta?
– Kadangi maniežas būtų surenkamas, jį galima statyti lygiagrečiai su arena. Sumontuoti arenoje jį galima būtų tada, kai reikia. Montavimas, spėju, užimtų savaitę ar dvi. Tiesa, pastatytą pakylą galima būtų naudoti ne vien atletikai, bet ir kitiems renginiams, pavyzdžiui, parodoms, mugėms, nes jos naudingasis plotas būtų daugiau nei dvigubai didesnis negu būsimasis arenos salės plotas.
Sunku įsivaizduoti, kad tokioje didelėje brangioje arenoje kasdien būtų žaidžiamas krepšinis. Pauzes reikia kažkuo užpildyti, kad būtų gaunama pajamų tam, jog šis objektas galėtų funkcionuoti. Orientuojantis tik į vieną sporto šaką visos išlaidos tikriausiai neatsipirks.
Nemanau, kad arenos architektas ar konstruktorius sutiks keisti esminius statinio elementus, laikančiąsias konstrukcijas, kitaip tariant, perprojektuoti. Tačiau galima kalbėti, kaip galima būtų papildomai patobulinti. Greičiausiai reikėtų sutvirtinti grindų pagrindą, kad būtų galima pastatyti laikinus pakylą laikančius elementus. Ką dar papildomai reiktų daryti, priklausytų nuo to, į kokį aukštį būtų keliamas maniežas.
Manau, kad šiuos patobulinimus reiktų daryti dabar, o ne tada, kai arena būtų jau pastatyta. Jei tai bus palikta vėlesniam laikui, vadinasi, niekada nebus įgyvendinta ir apie lengvąją atletiką bus galima pamiršti. Manau, būtent dabar reikia peržiūrėti projektą ir atlikti nedidelius pakeitimus.
– Kuriais metais Kauno arenoje jau galėtų vykti lengvosios atletikos varžybos?
– Manau, Kaunas galėtų pretenduoti į 2011 arba 2013 m. vyksiančius uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionatus. Galbūt miesto valdžiai nepavyks privilioti pasaulinio lygio varžybų, tačiau labai neblogai būtų ir europinio.
– Kaip jūsų mintis apie maniežą priėmė architektas E.Miliūnas?
– Pasidaliju su juo duomenimis, kaip reikėtų sustiprinti kai kurias konstrukcijas, jei būtų montuojama papildoma pakyla. Kitaip tariant, aptarėme techninius klausimus.
– Priėjote išvadą, kad įtalpinti maniežą į areną įmanoma?
– Taip, neįmanomų dalykų nebūna. Tik klausimas, kiek tai gali kainuoti, reikėtų vertinti finansiniu požiūriu.
Kauno sporto ir pramogų arenos projekto autorius Eugenijus Miliūnas:
Kaip tik šiuo metu nagrinėjame, ar pagrįsti svarstymai į areną įtalpinti lengvosios atletikos maniežą. Kol kas dar neturiu galutinės nuomonės, ketiname padaryti keletą eskizų ir įvertinti savo akimis, ar tikrai įmanoma tai padaryti techniškai. Kitas klausimas, kiek tai galėtų kainuoti. Mūsų įsivaizdavimu, įrengti maniežą gali būti labai brangu. Tačiau kas žino, gal po 10 ar 15 metų kas nors norės į jį investuoti. Mūsų pirminė idėja yra tokia: kol kas į maniežą pinigų neinvestuoti, tačiau reikia palikti galimybę jį pastatyti ateityje. Dėl to tam tikrose zonose reikėtų pastiprinti apkrovas. Tai galbūt kainuotų labai nedaug.
Jei dabar areną reikėtų pradėti projektuoti iš naujo, daryčiau ją tokią, kokia yra dabar. Noriu patikslinti: mūsų arena yra multifunkcinė, priimanti įvairius renginius. Norint, kad joje vyktų ir lengvosios atletikos renginiai, būtų reikalinga kito tipo arena. Tačiau tokioje arenoje būtų aiškiai blogesnės sąlygos visoms kitoms sporto šakoms, kurių yra per 20. Arenoje, pritaikytoje lengvajai atletikai, gerokai nutoltų žiūrovų tribūnos, sporto aistruoliai prarastų komfortą stebėti rungtynes.
Senosios Europos krepšinio salės yra pritaikytos ir lengvajai atletikai, todėl sirgaliai sėdi toli nuo krepšinio arenos. Panašiai padaryta ir Panevėžyje – prarandamas komfortas, prastėja matomumas. Taigi lengvoji atletika arenai netinka ne tik dėl to, kad neturime pinigų. Tiesa, mums dar kirba viena mintis, kaip areną pritaikyti ir lengvajai atletikai. Tai gudrus sumanymas, dar niekas pasaulyje nėra to padaręs. Jei paanalizavę pamatysime, kad tai įmanoma padaryti, rekomenduosime.
Girdėjome pastabą, kad arenoje nevyks rimtosios muzikos koncertai. Tokiose salėse rimtosios muzikos koncertų niekas neorganizuoja, nes tam reikalinga speciali, ypatinga akustika. Net ir specialiose salėse konkrečiam koncertui rengti yra reguliuojami skydai, turintys įtakos skambesiui. Tai aukščiausias pilotažas. Labai retais, ypatingais atvejais areną būtų galima pritaikyti ir simfoniniams orkestrams, tereikėtų specialios įrangos, tačiau tai būtų begalinė prabanga. O šiuolaikinės popmuzikos grupių koncertams Kauno arenoje akustika bus pati geriausia, kokia gali būti.
Naujausi komentarai