Įstatymas numato, jog vaiko išlaikymas abiem tėvams arba vienam iš jų priteisiamas, jei jie neskiria reikalingos sumos, iki vaiko pilnametystės. Tačiau yra išimčių, kurios išlaikymą jaunuoliui gali garantuoti iki 24 metų ar net visą gyvenimą, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė.

Išimtys, kurios gali garantuoti išlaikymą ir sulaukus pilnametystės, yra dvi. Pirmoji – kai vaikas neįgalus nuo vaikystės. Tokiu atveju išlaikymas priteisiamas tol, kol vaikas yra neįgalus. „Vadinasi, jeigu vaikas neįgalus visą savo gyvenimą, jį išlaikyti ar prisidėti prie išlaikymo tėvui tenka visą likusį gyvenimą“, –  teigia teisės specialistė.

Antroji išimtis yra susijusi su vaikais, kurie sulaukę 18 metų toliau mokosi arba studijuoja. Šiuo atveju įstatymas numato kelias sąlygas, kurioms esant pilnametis vaikas gali prisiteisti išlaikymą iš abiejų tėvų arba iš vieno. Pagrindinės sąlygos yra kelios.

Pirmoji – vaikas turi mokytis vidurinėje mokykloje, profesinėje mokykloje, kolegijoje ar universitete. „Tinka bet kuris pasirinkimas“, – pažymi teisininkė. Antroji sąlyga – asmuo turi būti iki 24 metų.

Be to, teismai (jeigu kyla ginčas, jis sprendžiamas teisme) visą laiką vertina paties vaiko ir jo tėvų turtinę padėtį.

„Čia jau yra skirtumas palyginti su nepilnamečių vaikų išlaikymu. Jeigu kalbame apie nepilnamečio vaiko išlaikymą, kad ir kokia sunki būtų tėvų materialinė padėtis, jie privalo dalį savo lėšų skirti vaikams“, – teigia V. Petrylaitė.

Pasak jos, pilnamečio vaiko atveju teismas įvertintų santykį: kokio turto turi suaugęs vaikas, kokio turto turi tėvai, ar vaikas yra išnaudojęs visas galimybes užsidirbti pats, tarkim, vasaros metu, po paskaitų  ir pan. „Tiesa, darbo sąlyga nėra taikoma moksleiviams, čia kalbama apie studentus“, – pabrėžia Teisės klinikos direktorė.

Taip pat studentams keliamas dar vienas reikalavimas: geri mokymosi rezultatai. „Teismas pažiūri, kaip studentas mokosi, jeigu mokosi blogai, turi daug skolų, vadinasi, mokslui laiko neskiria ir jį gali išnaudoti darbui“, – sako V. Petrylaitė.

Pasak teisės žinovės, teismų praktikoje tokios bylos pasitaiko labai dažnai. „Tai turbūt susiję su tuo, kad mūsų mokslą reguliuojantys įstatymai ne visai suderinti su civiliniais įstatymais“, – mano teisininkė. Pasak jos, labai dažnai atsitinka taip, kad 18 metų sulaukęs asmuo dar nebūna baigęs mokyklos ir mokosi vienuoliktoje ar net dešimtoje klasėje.

Tokiu atveju teismo vienam iš tėvų priteistas vaiko išlaikymas nebėra privalomas ir jaunuoliui pačiam tenka kreiptis į teismą ir prisiteisti išlaikymui skirtus pinigus. „Teismas paprastai visada atsižvelgia į tokius prašymus. Ypatingai, jei vaikas mokosi vidurinėje mokykloje“, – tvirtina V. Petrylaitė.