Pasak jo, šiuo metu Vilniaus priemiesčiuose, kabančių Vyčio vėliavų, tikriausiai, rastume net daugiau nei trispalvių.

„Labiausiai įsirėžę į atmintį vaizdai, [kai naudojama trispalvė], yra krepšinio rungtynės arba Sausio 13-oji. Naujoji karta nori turėti kažkokį simbolį, kurio nebijo dėtis ant marškinėlių, įdėti į jį kitokias vertybes, nei buvo anksčiau“, – sako M. Katkus, pabrėždamas, jog prie Vyčio populiarumo prisidėjo ne tik jo simbolizuojamas judesys, karingumas, bet ir tai, kad Vytį naudoja lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Sieks, kad trispalve būtų didžiuojamasi

Kitąmet minėsiamo valstybės atkūrimo šimtmečio programą kurianti komanda neturi ambicijos įvesti naują trispalvės panaudojimo tradiciją, sako programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė, nors pabrėžia, kad būtent trispalvė komunikacijoje bus naudojama plačiau.

„Trispalvė yra to laikotarpio, kurį mes minėsim 2018 metais, pagrindinis simbolis, nes jinai mus vienijo tą šimtą metų. Jinai išskiria tą šimtą metų iš kelių šimtų metų ilgos istorijos. Norime, kad būtų norima nešioti tą trispalvę ir didžiuotis... Amerikoje vėliavos naudojimas yra populiaresnis. Dizaineriai kuria įvairius ženkliukus, kaklaskares – ką smagu nešioti, kas nėra primesta“, – sako Šimtmečio minėjimo programos koordinatorė.

Istorikas Andrius Grodis patvirtina, kad istorines vėliavas – tokias kaip lietuviškas Vytis – turi iš esmės visos valstybės, o trispalvė siejama būtent su 1918 metais, kai sukuriama demokratinė valstybė.

„Su Prancūzų revoliucija ateina procesas, kai turime iš trijų dalių sudarytas vėliavas. [...] Vėliava turėjo simbolizuoti valstybingumo atkūrimą, kad valstybė yra demokratinė. Jeigu valstybė yra demokratinė, tai [vėliava] turi būti [sukurta] pagal prancūzų klasikinį pavyzdį – iš trijų dalių, kurie ir atspindi laisvę, lygybę, brolybę“, – aiškina A. Grodis.

Istorikas pasakoja, kad iš pradžių Lietuvos vėliava sukurta iš dviejų – raudonos ir žalios – spalvų, tik vėliau pridėta geltona, ir net tarpukariu buvo priekaištaujama, kad lietuviška trispalvė primena Afrikos [šalių] vėliavų spalvas. O 1934 metais vieną iš spalvų iš viso norėta pakeisti.

Žaisti su vėliava – madinga

Viešųjų ryšių ekspertas M. Katkus sako, kad dabar kuriama daug ir įvairių vėliavų – jas turi prekiniai ženklai, žmonės, politikai.

„Tie didieji simboliai, kaip nacionalinės vėliavos, vis dar yra svarbūs,  bet kyla klausimas, kaip su tuo simboliu elgtis dabartiniame kontekste – natūralu, kad yra madinga žaisti su vėliava“, – aiškina M. Katkus.

Tačiau N. Vaisbrodė pastebi, kad kuriant aksesuarus su trispalve, ne visada lengva ją panaudoti.

„Trispalvę sunku madingai įkomponuoti, nes spalvos pakankamai pretenzingos. Ją ne bet kur uždėsi, bet manau, kad atsiranda vis daugiau formų“, – sako diplomatė.

N. Vaisbrodės manymu, nuo vieno kraštutinumo – kai vėliavos nebuvo galima naudoti, dabar einama prie kito – ji bus naudojama kone visur. Jau dabar N. Vaisbrodė teigia pastebinti tokių ženklų – trispalvę galima įsigyti bet kurioje degalinėje.

Būtent toks valstybės simbolio naudojimas, pasak M. Katkaus – normalus.

„Visose šalyse, kuriose patriotizmas yra didesnis, vėliavos naudojamos visuose įmanomuose kontekstuose, [...] yra net apatinių industrija su vėliavomis. Gali atrodyti šiek tiek vulgaroka, bet manau, kad sveikas patriotizmas turi būti mažiau sakralus, mes neturime bijoti, nes tada visos šventės tampa nuobodžios, nesveikos, orientuotos į praeities gedėjimą, nejaukų jautimąsi, o ne dabarties šventimą“, – įsitikinęs viešųjų ryšių ekspertas.