Vaikams – patiekalai su mažiau cukraus ir druskos, be iš dalies hidrintų riebalų. Tai netrukus taps privaloma. Ar ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai ir atsakingos už kontrolę institucijos pasiruošę šiems pokyčiams?

Jau kitais metais

Maitinimas ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose organizuojamas remiantis teisės aktais ir nuolat tobulinamas. Dar vieni pasikeitimai įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Šiuo metu suderinti su atsakingomis institucijomis ir vadinamieji pavyzdiniai valgiaraščiai turi būti peržiūrimi kiekvienos ugdymo įstaigos, ar atitinka naujo teisės akto ribas. Ar valgiaraščius pakartotinai reikės derinti su atsakinga institucija – juk sumažinus cukraus kiekį, kalorijos neatitiks rekomenduojamų paros normų? Kiek cukraus ir druskos bus leidžiama maisto produktuose ir patiekaluose?

Gėrimai, kakava, kompotai, sausainiai, bandelės, uogienės, saldūs padažai ir gaminami patiekalai, kurių sudėtyje cukraus yra daugiau kaip 5 g šimte gramų, negalės patekti ant vaikų stalo ugdymo įstaigose. Vaikams maitinti tiekiamame sūryje ir mėsos gaminiuose druskos negalės būti daugiau kaip 1,7 g viename šimte gramų. Kituose produktuose ir gaminamuose patiekaluose druskos galės būti ne daugiau kaip 1 g šimte gramų.

Kontrolierius bus sąžinė?

Šiuo metu galiojančiuose pavyzdiniuose valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi didžioji dalis Lietuvos ugdymo įstaigų, cukraus kiekis viršija kai kuriuose maisto produktuose ir patiekaluose netrukus įsigaliojančias normas.

"Pavyzdžiui, cukraus kiekis maisto produkto 100 gramų yra: kompote – apie 8 g, arbatoje – apie 6 g, bandelėse – nuo 8 iki 16 g, saldžiuose padažuose – apie 25 g. Todėl ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai jau dabar turi ruoštis šiems pokyčiams", – perspėja viešosios įstaigos "Tikra mityba" direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Maisto produktai – sausainiai, bandelės, uogienės, džemai, gėrimai, dešrelės, sūriai, netgi duona ir kiti maisto tiekėjų pristatomi produktai, kurie negaminami ugdymo įstaigose, taip pat turės neviršyti cukraus ir druskos kiekio. Kas tai kontroliuos? Ugdymo įstaiga mato tik produkto ženklinimo informaciją, kurioje cukraus kiekis nėra žymimas. Maisto produktų tiekėjas turės reikalauti iš gamintojų nurodyti cukraus kiekį produktuose, o ugdymo įstaiga turės pasitikėti maisto tiekėju?

Kai kurie jau rengiasi

Produktus su druska galima vertinti ir patiems, jei ant jų pakuotės pateikta maistingumo deklaracija, kurioje nurodomas druskos kiekis.

Tačiau ar visi atsakingi už vaikų maitinimą žino, kad kasdienėje mūsų duonoje druskos kiekis labai dažnai yra daug didesnis, nei bus reikalaujama.

Su šiais naujais reikalavimais Kauno rajono ugdymo įstaigose jau dabar supažindinami maisto produktų tiekėjai ir už gamybą atsakingos įmonės bei darbuotojai.

"Vaikams tiekiamų maisto produktų sąrašas yra peržiūrimas, kad atitiktų naujus reikalavimus. Šiuo metu mokyklų dietologės ir valgyklų vadovės koreguoja visas saldžių gėrimų – arbatų, kompotų, kakavos receptūras, mažinant juose cukraus kiekį iki leistino", – informuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

Hidrinti iš dalies

Konditerijos gaminiai, tokie kaip sausainiai, bandelės, pyragai, kuriuose yra iš dalies hidrintų riebalų, negalės patekti ant vaikų stalo, nes yra kenksmingų riebalų rūgščių transizomerų šaltinis.

"Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vengti riebalų rūgščių transizomerų, kurių gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. bendrojo paros energijos kiekio. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą riebalų rūgščių transizomerų kiekį, tačiau kiek tiksliai produkte, turinčiame iš dalies hidrintų riebalų, yra riebiųjų rūgščių transizomerų, pasakyti negalima. Mat Lietuvoje galiojanti ženklinimo sistema nereikalauja nurodyti esamo riebiųjų rūgščių transizomerų kiekio", – pastebi D.Gasparavičienė.

Atlikus maisto produktų ženklinimo prekybos centruose analizę nustatyta, kad iš dalies hidrinti riebalai žymimi terminais: dalis iš dalies hidrinti, iš dalies hidrogenizuoti, iš dalies sukietinti. Atsakingiems už vaikų maitinimą gali kilti sunkumų nustatant ar, pavyzdžiui, sausainiuose yra iš dalies hidrintų riebalų, ar ne.

Vaisiai – tik atskirai

Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad daržovės, žalumynai ir vaisiai sudarytų mitybos pagrindą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti minimaliai ne mažiau kaip 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka – apie 160 g, pusė avokado be kauliuko – apie 80 g. Susumavus tai bus 400 g. Jei bus suvalgomas dar vienas apie 180 g bananas ir 20 g žalumynų – špinatų bei gražgarsčių, tai sudarys 600 g ir dienos norma bus didesnė nei minimali.

Bulvių vartojimas neturi būti priskiriamas prie daržovių. Pagal teisės akto pakeitimus vaikai vaisius valgys tarp pagrindinių dienos valgymų.

Dabar turimais duomenimis, vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ir vaisių per dieną. Pusryčiams šviežių daržovių patiekiama retai. Pasak sveikatai palankaus maisto technologų, džiugu, jei vaikams, grįžusiems iš ugdymo įstaigų, patiekiama ne tų pačių bulvių ar miltinių gaminių, o daržovių, žalumynų, uogų ir vaisių.

"Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ir ES finansuojama programa "Vaisiai mokykloms". Ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba lietuviški vaisiai. Kauno rajono ugdymo įstaigose buvo atlikta suvartojamų maisto produktų tiksli analizė, kuri parodė, kiek vaikai suvartoja šviežių daržovių ir vaisių. Pavyzdžiui, Raudondvario lopšelyje-darželyje vidutiniškai vienam vaikui per dieną skiriama 284 g vaisių ir daržovių, Batniavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikams – 250 g, Ežerėlio lopšelyje-darželyje – 308 g", – statistika dalijasi Ž.Narbutienė.

Pokyčiai yra būtini

Vaikų mitybos pokyčiai yra būtini, nes Lietuvos ugdymo įstaigose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal sovietines technologines korteles.

Gaminami riebūs padažai, kepama gausiai džiūvėsėliais aplipdyti šniceliai ir kotletai. Norint patiekti vaikams sveikatai palankius ir šiuolaikiškus patiekalus svarbu ne tik kokybiškos maisto žaliavos, bet ir nauji receptai bei sveikatą tausojančios gamybos technologijos: virimas vandenyje, garuose, gamyba konvekcinėje krosnyje.

Į vaikų valgiaraščius būtinai reikėtų įtraukti patiekalus, kuriems gaminti naudojama daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų: daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo miltai bei duonos gaminiai, sėlenos, neskaldytos kruopos, ankštinės kultūros ir pan. Manoma, kad viena iš civilizacijos ligų priežasčių yra gausiai vartojami rafinuoti maisto produktai, kurių sudėtyje nėra skaidulinių medžiagų.

"Kita bėda – vaikų įstaigose daugėja alergiškų vaikų, kuriems būtina parengti pritaikytus valgiaraščius, netoleruojamus maisto produktus keičiant kitais", – teigia Ž.Narbutienė.

Sveikatai palankaus maisto technologai kuria naujus patiekalų receptus, kurie būtų ne tik palankūs sveikatai, atitiktų teisės aktus, bet ir patiktų vaikams. Siekiama, kad vaikų valgiaraščiuose būtų šiuolaikiški ir sveikatai palankūs patiekalai su pakankamu kiekiu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o ne vien atitiktų rekomenduojamas kalorijų normas.

Sveika mityba

Ne mažiau kaip 400 g šviežių daržovių, žalumynų, uogų, vaisių per dieną.

Daugiau skaidulinių medžiagų.

Cukraus bendras suvartojamas kiekis per dieną negali viršyti 12 g.

Druskos bendras suvartojamas kiekis per dieną negali viršyti 5 g.

Naudotinas nerafinuotas augalinės kilmės aliejus.

Patiekalai turi būti neprikepę, nepridegę ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų.

Vaikams gerti – vanduo, arbata ir kiti gėrimai be cukraus. Sultys, nektarai ar vaisių gėrimai keičiami šviežiai spaustomis sultimis arba vaisių ir daržovių kokteiliais, tyrelėmis.