Permainų koalicijos Vyriausybė, kurioje dominuoja konservatoriai, prieš pusketvirtų metų pažėrė nemažai pažadų, kaip įveiks krizę, skatins ekonomiką ir aktyviai kovos su biurokratija bei korupcija. Baigiantis kadencijai akivaizdu, kad toli gražu ne visus pažadus pavyko įgyvendinti.

Svarbiausia – įveikti krizę

2008-aisiais po aštuonerių metų į premjero postą sugrįžęs Andrius Kubilius sakė, kad pagrindinis Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos uždavinys – įveikti įsiliepsnojusios pasaulio finansų krizės padarinius Lietuvoje.

Valdžia giriasi, kad tai iš esmės pavyko padaryti. Dauguma ekspertų su tuo sutinka. Tačiau siekiant šio tikslo teko imtis gausybės nepopuliarių sprendimų – laikytis labai griežtos fiskalinės drausmės, visoms be išimties sritims kerpant išlaidas, didinant daugumą mokesčių.

Krizė sukėlė didžiulę įmonių bankrotų bangą, smarkiai šoktelėjo nedarbas, pagausėjo socialinių pašalpų prašytojų, patvino emigrantų srautai.

„Vyriausybės vadovas bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau noriu priminti, kad tai padaryta ne uždirbtomis, bet skolintomis lėšomis, o tai reiškia, kad išaugusi skola mokesčių mokėtojams pečius slėgs dar ilgą laiką“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderis, socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius.

Pasak jo, per trejus metus valstybės skola išaugo beveik 25 mlrd. litų – šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. litų, o pinigų suma šios skolos palūkanoms per tą patį laikotarpį padidėjo beveik tris kartus.

Galėjo elgtis švelniau

A.Kubilius ir kiti valdžios atstovai ne kartą kartojo, kad krizė buvo giliausia per pastaruosius pusę šimto metų, todėl ir jos suvaldymo būdai buvo labai neįprasti, nepopuliarūs ir griežti.

„Svarbiausia, kad išlaikytas finansų stabilumas. 2008 m. pabaigoje paveldėjome visiškai pasaulinės krizės išbandymams nepasirengusią ekonomiką – visiškai išbalansuotą, su didžiulėmis išlaidomis. Dabar atvedame ją prie euro zonos slenksčio – sutvarkytą, subalansuotą, augančią – tuo galime didžiuotis, kad ir kiek mus opozicija kritikuotų“, – pabrėžė premjeras, teisindamas nepopuliarias ir griežtas priemones, kurių teko imtis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės parėmė šiuos Vyriausybės žingsnius.

Tačiau opozicija teigia, kad buvo galima kitokiais būdais įveikti krizę, nesiimant tokių drastiškų priemonių, nes šios tikrai nepadėjo šalies ekonomikai tolygiau stotis ant kojų po visų krizės iššūkių.

Be to, opozicijai nepatinka dabartinės Vyriausybės socialinis nejautrumas. Atkreipiamas dėmesys į pensinio amžiaus ilginimą, į panaikintas įvairias socialines lengvatas, į metų metais nedidinamą minimalų atlyginimą.

„Priminsiu, kad jau prieš kelerius metus buvo panaikintas Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo galiojimas. Žadėta vietoj jo parengti tikslinį krizės padarinių sušvelninimo mechanizmą, taikomą pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Bet iš esmės tai nebuvo padaryta, todėl labai nemažai socialiai jautrių žmonių taip ir liko nuskriausti“, – tvirtino socialdemokratas Algirdas Sysas.

Prezidentė nieko negirdėjo

Primenama, kad Vyriausybė davė ir kur kas daugiau įvairių pažadų, bet jų nesugebėjo įvykdyti.

Valdančiosios koalicijos atstovai dar 2008-ųjų pabaigoje ir 2009-ųjų pradžioje tvirtino, kad biurokratijos laukia tikras saulėlydis. Vėl buvo suformuota vadinamoji Saulėlydžio komisija, kuri turėjo parengti valstybinės valdžios institucijų pertvarkos planą.

Mažesnis institucijų skaičius ir efektyvesnis valstybės valdymas turėjo nulemti „verslo saulėtekį“.

Tačiau per beveik ketverius metus Saulėlydžio komisijos darbo rezultatai nėra džiuginantys. Į tai savo pernykščiame metiniame pranešime atkreipė dėmesį ir Prezidentė D.Grybauskaitė: „Deja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus.“

Nors Vyriausybės atstovai giriasi, kad per pastaruosius kelerius metus sugebėta panaikinti kelis šimtus valstybės įstaigų ir valstybės biudžetui pavyko sutaupyti beveik milijardą litų, ekspertai tik kraipo galvomis.

„Rezultatai galėjo būti dar geresni. Jeigu valstybė teikia įvairias paslaugas žmonėms, už kurias jie sumoka per mokesčius biudžetui, bet jeigu tos paslaugos nereikalingos visiems arba daugumai žmonių, o tik daliai, o kai kurios tų paslaugų netgi trukdo vystytis verslui, mes komisijoje prie tų funkcijų, prie tų paslaugų nepriėjome. Galbūt jas galėtų peržiūrėti bent mažosios, Saulėlydžio komisijos, dirbančios kiekvienoje ministerijoje“, – sakė Saulėlydžio komisijoje dirbanti Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.

Verslo kontrolierių nesumažėjo

Pasak R.Vainienės, biurokratijos saulėlydžio idėja žlunga ir jau vargu ar pavyks parodyti realius rezultatus.

„Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsiranda užtarėjų Seime, ministerijose, – kalbėjo ji. – Nors komisija nestokoja gerų idėjų, sulaukiame daug vertingų žmonių pasiūlymų, į juos reaguojame, svarstome, bet šiems sumanymams įgyvendinti valdžios atstovams trūksta politinės valios, veikia daug povandeninių srovių. Atrodo, kad valdančioji dauguma, entuziastingai kalbėjusi apie biurokratijos mažinimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti.“

Prieš kurį laiką buvusi Laisvosios rinkos instituto prezidentė užsiminė apie norą išeiti iš neefektyviai dirbančios Saulėlydžio komisijos. Tačiau liko joje dirbti.

„Mes tiesiog išnaudojame tą galimybę, kuri, nors ir netobula, vis dėlto yra būdas prisikasti arčiau biurokratijos, arčiau reformų, pastumti jas, jeigu Vyriausybė pati jų daryti nenori. Jeigu kas žino geresnį būdą, kaip pasiekti ir nukarpyti biurokratijos šaknis, tuomet “saulėlydžio„ gali ir nebūti“, – sakė be jokio atlygio dirbanti komisijos narė R.Vainienė.

Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad dauguma asociacijos narių iš Saulėlydžio komisijos veiklos nemato jokios naudos verslui. „Verslo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuojančių kontrolės institucijų nesumažėjo“, – aiškino jis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas sutinka, kad šiuo sunkmečiu valdžia padarė toli gražu ne viską. „Rinkose situacija sunki, o mūsų ekonomika veikia su vienu ir tuo pačiu varikliu – eksportu, nes iki šiol nededama pastangų kovoti su nedarbu, nėra jokių gerėjančio vidaus vartojimo ženklų. Kad ir kaip būtų gaila, užgeso daug iniciatyvų: neveikia nei garsios Saulėlydžio ar Saulėtekio komisijos, turėjusios keisti verslo aplinką, nei išgirtas vieno langelio principas“, – apgailestavo jis.

Mažų mokesčių iliuzija

Į Vyriausybės veiklos programą buvo įrašytas toks pažadas: „Palengvinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą. Ieškosime papildomų finansinių išteklių bendrajam smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros finansavimui.“

Pasak opozicijos atstovų, šis pažadas faktiškai neįvykdytas. „Smulkusis ir vidutinis verslas tikrai nesuklestėjo per pastaruosius kelerius metus. Nepadaryta beveik nieko, kad jam būtų bent kokių palengvinimų“, – kalbėjo Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Ekspertai ne kartą siūlė pagalvoti apie mokesčių naštos sumažinimą, skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą.

Ekonomistės Margaritos Starkevičiūtės nuomone, tam reikėtų sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį: „Mano receptas yra toks pat, kokį rodo tyrimai ir ką ES taip pat siūlo. Be abejonės, mūsų pagrindiniai darbdaviai yra nedidelės įmonės – smulkusis ir vidutinis verslas. Kad tas įmones smulkusis ir vidutinis verslas steigtų, darbo apmokestinimas turi būti nedidelis, nes pagrindinis tokių įmonių variklis yra žmogus, todėl fizinių asmenų pajamų mokestis turi būti nedidelis. O mes, deja, su fizinių asmenų pajamų mokesčiu net ir nedaug uždirbantiems žmonėms Europoje esame šalia skandinavų. Taigi iliuzija, kad pas mus maži mokesčiai.“

Renovacijos srityje nieko naujo

Vienas labiausiai reklamuotų Vyriausybės pažadų prieš kelerius metus buvo daugiabučių namų modernizavimas, kuris turėjo išjudinti kone sustojusį statybų sektorių. Bet dabar visi pripažįsta, kad masinė renovacija sužlugo.

Tai sako net ir valdančiosios koalicijos atstovai. „Dar kartą įsitikinome, kad Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra dirba silpnai ir faktiškai nerodo jokių iniciatyvų, kad būtų ta programa įsukama ir įgyvendinama. Matome, kad administraciniu požiūriu procesas yra mirštamai silpnas“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Jonas Šimėnas.

Jis priminė, kad ir gyventojai, gaunantys kompensacijas už dideles sąskaitas, taip pat yra nesuinteresuoti dalyvauti renovacijos programoje.

„Niekas nieko nedaro. Buvome parengę parlamentinę išvadą, kad reikia ieškoti sprendimų, Vyriausybės atstovės pranešime yra tai numatyta, tačiau Aplinkos ministerija kol kas niekaip nekomentuoja, kad reikia keisti situaciją. Aš matau Aplinkos ministerijos neleistiną pasyvumą arba neveiklumą“, – sakė J.Šimėnas.

Premjeras – „nuogas karalius“

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pripažįsta, kad tikrai namų renovavimo srityje kol kas tylu. „Kokių nors tūkstantinių proveržių tikrai nėra. Tai susiję su žmonių apsisprendimais ir panašiais dalykais“, – sakė ministras.

Tačiau, anot jo, „padidėjusios šį šildymo sezoną kainos tikrai turės įtakos, kad vis daugiau žmonių apsispręs tai daryti“.

Ekonomistas Raimondas Kuodis ne kartą yra pristatęs savąjį būsto atnaujinimo programos variantą. Jis siūlytų iniciatyvos imtis Vyriausybei: nuspręsti, kad būstai būtų atnaujinti valstybės lėšomis, o iš gyventojų šios lėšos būtų susigrąžintos išlaidas įskaičiavus į šilumos tarifą.

Tačiau toks variantas, anot J.Šimėno, tinka Vokietijai, bet ne Lietuvai. Ir ne todėl, kad Lietuva stokoja lėšų, o todėl, kad yra kitokie būsto nuosavybės santykiai: Lietuvos daugiabučių gyventojams priklauso visas namas, o Vokietijoje – tik name esantys butai. Todėl Vokietijoje valstybė gali namą atnaujinti, kai tik to prireikia, o Lietuvoje reikia gyventojų sutikimo.

Apibendrindamas opozicijos lyderis A.Butkevičius premjerą A.Kubilių pavadino „nuogu karaliumi“.

„Rezultatų nematyti, nes per šios Vyriausybės valdymo laikotarpį tik daug kalbama. Čia kaip toje pasakoje apie naujus karaliaus drabužius. Visi mato, kad karalius nuogas, o karalius tiki, kad vilki pačiais gražiausiais melagių siūtais drabužiais. Kas išdrįs pasakyti tiesą?“ – teigė politikas.