Universitetinės veiklos dažnai glaudžiai siejasi su statistinių duomenų analize ar apklausų duomenimis, siekiant savo rašto darbus grįsti konkrečiais pavyzdžiais.

Susidūręs su tokia situacija, studentas neretai ieško informacijos užsienio straipsniuose, o didžioji dalis jų pamiršta ar net nežino, kad statistinių ir apklausų duomenų galima rasti veikiančiame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) duomenų archyve.

Įvairūs duomenys

LiDA aprašo duomenis taip, kad jie būtų lengvai ir greitai suprantami ir iškart būtų galima jais naudotis – tai didžiausias archyvo privalumas, skiriantis jį nuo bendros internete randamos informacijos. Tiesa, nors patys duomenys yra lietuviški, visų duomenų aprašai pateikiami ir anglų kalba.

LiDA KTU įkurta dar 2006 m. pagal projektą, kurį finansavo ES struktūriniai fondai. Nuo 2011 m. archyvą išlaiko KTU SHMMF.

Archyvui duomenis teikia ne tik KTU mokslininkai, mokslo grupės, bet ir valstybės institucijos: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, Vyriausybės strateginės analizės centras – šios ir kitos institucijos yra įpareigotos apklausų duomenis, surinktus nacionaliniu mastu, publikuoti archyve.

Istorinės statistikos duomenų kolekcija – tai istoriniai duomenys, kurių didžiausią dalį sudaro Baltijos šalių situacija tarpukariu.

Lentelėse, grafikuose, žemėlapiuose, interaktyviuose žemėlapiuose surinkti duomenys apibūdina tuometes istorines aplinkybes. Archyve galima rasti to meto gyventojų surašymo duomenų ir tarpukario švietimo duomenų, pavyzdžiui, pedagogų ar mokyklų skaičių. Pasinaudojus prieinamais duomenimis, galima sukurti vizualizacijas pagal tai, kaip tam tikru aspektu keitėsi duomenys tarpukariu.

Apklausos rezultatai akivaizdžiai parodė, kaip greitai tam tikros problemos aktualumas gali keistis, atsižvelgiant į žiniasklaidos tai temai skiriamą dėmesį.

Tyrimų rinkiniai

LiDA archyve nuolat atnaujinami duomenų rinkiniai, kuriuose nugulusios vykdytos apklausos Lietuvoje ir užsienyje bei jų rezultatai, kita sisteminga informacija. Duomenų rinkinius galima analizuoti įvairiais pjūviais ir sužinoti išties labai įdomių faktų.

Pavyzdžiui, viename naujausių politikos rinkinių „Seimo plenariniai posėdžiai“ talpinamos debatų stenogramos, protokolai ir kiti tekstai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo plenariniais posėdžiais nuo 1990 m.

Kitame rinkinyje apie svarbiausias problemas Lietuvoje „Most Important Problems in Lithuania“ talpinami tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, su kokiomis sociopolitinėmis problemomis 2016–2020 m., Lietuvos gyventojų nuomone, susidūrė Lietuva.

Respondentų atsakymai į atvirus klausimus LiDA darbuotojų buvo sukoduoti naudojant tarptautinį lyginamųjų politinių darbotvarkių projekto instrumentarijų. Be to, respondentų atsakymai į atvirus klausimus apie dabartines problemas Lietuvoje buvo sukoduoti pagal kriterijų, ar nurodytos problemos yra tiesiogiai susijusios su Ukraina, ar ne.

Dar kitame duomenų rinkinyje „ISSP 2020: Environment IV, November“ iš surinktų apklausų rezultatų galima analizuoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie aplinkosaugos problemas ir jų poveikį visuomenei.

Apklausų metu nustatytos svarbiausios socialinės, ekonominės ir socialinės politinės problemos, įskaitant gyventojų nuomonę apie ekonominius sprendimus ir pajamų skirtumus. Ištirtas visuomenės požiūris į įvairias aplinkosaugos problemas, įvertintas problemų svarbos lygis ir nustatyti Lietuvos prioritetai.

Nauda studentams

Nors archyvas tiesiogiai orientuojasi į mokslininkus, LiDA atstovas prof. dr. Vaidas Morkevičius teigia, kad studentai yra potencialūs ateities mokslininkai. „Dėl šios priežasties jau dabar socialinių tyrimų metodų paskaitose pristatomas archyvas, kad studentai būtų supažindinami su esamais archyvo duomenimis ir išmoktų juos analizuoti“, – sako profesorius.

Profesoriaus manymu, tyrimų duomenys studentams gali būti labai naudingi tiek pirmuose kursuose, tiek rašant baigiamąjį darbą. Vienas iš pavyzdžių, parodančių archyvo reikalingumą, apklausos „Aktualiausia problema Lietuvos gyventojams“ rezultatai. Ši apklausa buvo vykdoma dvejus metus iš eilės – 2022 ir 2023 m.

„Apklausos rezultatai akivaizdžiai parodė, kaip greitai tam tikros problemos aktualumas gali keistis, atsižvelgiant į žiniasklaidos tai temai skiriamą dėmesį“, – teigia V. Morkevičius.

„Dėmesys žmogaus dienotvarkėje yra labai trumpalaikis“,  – sako LiDA atstovas V. Morkevičius, siekdamas pabrėžti, kaip svarbu užfiksuoti tam tikrus statistinius duomenis ar tyrimų rezultatus, norint juos panaudoti ateityje.

Archyvo duomenys skirstomi pagal skirtingus aspektus, todėl, siekiant duomenis panaudoti teisingai, labai svarbu įsigilinti, kokia žmonių grupė buvo tiriama, taip pat svarbu atsižvelgti į šalį, laikotarpį, geografinius duomenis – LiDA puslapyje informacija sudėta ir pagal šiuos kriterijus.

Galiausiai, reikia įsigilinti į analizuojamą temą – taip bus paprasčiausia rasti norimus tyrimų duomenis ar rezultatus.