Savo tradiciniame kreipimesi jis atkreipia dėmesį, kad nesantaikos, karų ir vargo mūsų pasaulyje nesumažėjo. Tačiau net ir baisiausiose audrose galima surasti ramybę.

„Mūsų širdys ilgisi Dievo, nes niekas negali pasotinti alkstančios žmogaus širdies ir nuolat ieškančio, klausiančio proto – tik pats kūrėjas. Neretai skęstame rūpesčiuose, veiklose ir stokojame laiko. Kalėdos kviečia mus sustoti – ne tik su meile žvelkime į artimuosius, bet ir atsigręžkime širdyje į Dievą. Jo ilgėkimės ir ieškokime. Jis kiekvieną iš mūsų sukūrė, myli ir kviečia į bendrystę per savo žodį, per tylią širdies maldą. Jis kviečia per sakramentus, kurie padeda gyvai patirti ištikimą Dievo meilę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visi esate Dievo ir bažnyčios laukiami, net jei esate labai nutolę ir daug metų nesiryžtate ateiti. Kiekvienoje bažnyčioje yra gyvas Jėzus, įsikūnijęs Dievas. Dėl kiekvieno iš mūsų tabernakulyje plaka Jėzaus širdis – mylinti ir laukianti kiekvieno.

Betliejaus užeigoje Jėzui nebuvo vietos. Ar šiemet jis laukiamas mano širdyje? Ar ateisiu trokšdamas su juo susitikti? Ar skirsiu keletą minučių tyliai maldai, kreipdamasis į tabernakulyje esantį Jėzų – įsikūnijusią meilę? Jis laukia kiekvieno iš mūsų. Laukia tavęs.

Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu.

Tebus šios Kalėdos metas suartėti su Dievu, žengti keletą ryžtingų žingsnių jo link. Dievas, kuris mus sukūrė iš meilės, ateina į šį pasaulį kūdikiu, kad mes galėtume atsakyti į tą meilę – su meile. Šis kūdikis, kuris prašo mūsų dėmesio, yra tas pats, kuris mus kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu“.

Nesantaikos, karų ir vargo netrūksta mūsų pasaulyje. Jėzus yra tas, pas kurį atrandame tikrą ramybę net baisiausiose audrose.

Linkiu visiems per šį Kalėdų metą džiaugsmingo ir ramybės kupino susitikimo su Jėzumi, kuris atėjo į šį pasaulį, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, – kalbėjo G. Grušas.