URM teigimu, konsulinės įstaigos dėl didėjančių užsienyje gyvenančių lietuvių poreikių nesusitvarko su darbo mastais.

Situacija ypač sudėtinga Jungtinėje Karalystėje, kur artinantis Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos ypač išaugo interesantų skaičius.

Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvena apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių, jų pasų galiojimo terminas yra 10 metų (piliečių iki 16 metų – 5 metai), todėl poreikis pasikeisti pasus vidutiniškai per metus siekia apie 20 tūkst. asmenų.

„Turimi konsulinių įstaigų techniniai ir žmogiškieji ištekliai dažnai neatitinka augančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių poreikių“, – teigiama antradienį užregistruotame Konsulinio statuto įstatymo pakeitimo projekte.

Išorinių paslaugų teikėjai atliktų technines ir administracines funkcijas.

„Išorės paslaugų teikėjai būtų pasitelkti prašymų dėl asmens tapatybės dokumentų išdavimo, keitimo priėmimui, jie galėtų atlikti su dokumentų priėmimu susijusias funkcijas“, – trečiadienį BNS sakė URM.

Privačių įmonių paslaugos pirmiausia būtų pasitelkiamos Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, kur norinčiųjų pasikeisti asmens tapatybės dokumentus daugiausia.

Dabartinis Konsulinis statutas neleidžia konsulinėms įstaigoms naudotis kitų įmonių paslaugomis. Išimtis taikoma tik vizų išdavimui.

Įstatymo projekte numatyta, kad išorės paslaugų teikėjus nustatytų užsienio reikalų ministras.

Anot URM, konsulinių įstaigų bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais yra vis plačiau sėkmingai taikoma praktika Europos Sąjungos valstybėse.

Pavyzdžiui, Nyderlandai jau nuo 2016 metų vykdo bandomuosius projektus Jungtinėje Karalystėje.