1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Molėtuose gyveno 1948 žydai (80 proc. gyventojų). Karo išvakarėse Molėtuose gyveno apie 400 žydų šeimų. 1941 m. rugpjūčio pradžioje žydai buvo perkelti į laikiną getą. Iki masinių žudynių likus kelioms dienoms žydai buvo uždaryti ir saugomi sinagogose. Rugpjūčio 29 d. žydai keliomis grupėmis buvo atvesti į žudynių vietą šalia miesto ir sušaudyti. Žudynes vykdė vietos policininkai ir baltaraiščiai, prižiūrimi kelių vokiečių karininkų. Remiantis K. Jegerio raportu, tą dieną Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 3782 žydai. Kiek tiksliai nužudyta Molėtuose, nėra žinoma. Remiantis liudininkų parodymais, aukų galėjo būti nuo 700 iki 1200.

Minint Molėtų žydų bendruomenės sunaikinimo 80-ąsias metines, sekmadienį bus atidengtas paminklas (atminimo ženklas) buvusioje keturių sinagogų vietoje Vilniaus gatvėje. Savivaldybės aikštėje bus surengtas minėjimas ir „Atminties kelio“ eisena, kurios dalyviai eis kelis kilometrus į žydų žudynių vietą. Čia skambės „Kadiš“ malda ir bus atlikta muzikinė kompozicija „Nežudyk“ (dalyvaus maestro Donatas Katkus, atlikėjai Arkadijus Gotesmanas, Pertas Vyšniauskas, Dmitrijus Golovanovas).

Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo.

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių. Renginiai vyksta nuo birželio ir vyks iki gruodžio mėnesio, Tarptautinės komisijos pranešime.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių minėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – sakė R. Račinskas.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.