„Anapilis“ palangiškius ir kurorto svečius domino ne tik mistika apgaubtais pasakojimais apie grafienę Sofiją Tiškevičienę, šioje viloje įrengusią veidrodžių kambarį ir užsiiminėjusią spiritizmo seansais. Ši medinė vila ne vienam asocijuojasi su jaukia renginiams skirta vieta, kur daugelį metų vykdavo koncertai bei muzikiniai festivaliai.

Neabejotinai „Anapilis“ visų akis traukdavo ir dėl nuostabios medinės architektūros, pastatą puošiančių kiauryminių raižinių, tačiau su laiku grafų Tiškevičių laikus menanti vila su metais sumenko ir ją būtinai reikėjo restauruoti. 

Kad atkurtų tikrąjį „Anapilio“ veidą, specialistai turėjo gerokai paplušėti – kadangi senieji šio pastato brėžiniai nėra išlikę, atkurti autentišką vilą teko netgi pasitelkiant senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas. Po išsamių tyrimų, buvo nustatyta, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, netgi kokia buvo vilos sienų spalva. Remiantis specialistų išvadomis ir buvo atkuriamas tikrasis „Anapilio“ veidas.

„Anapilį“ restauravusios bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai ne tik atnaujino pastato išorę (pakeitė stogo dangą, atkūrė balkonus, atstatė po karo nuo pastato dingusį medinį bokštelį, pagal poreikį pakeitė arba restauravo vilos langus bei duris), bet ir apšiltino pastatą iš vidaus, iš medinės į gelžbetoninę pakeitė rūsio perdangą.

Garsioji vila pritaikyta ir šiandienos poreikiams – atnaujinti bei pagal poreikį naujai įrengti sanitariniai mazgai, neįgaliųjų patogumui įrengtas liftas iš rūsio į antrą aukštą, siekiant užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus, įrengta ir papildoma evakuacinė laiptinė, taip pat – nauja sraigtinė laiptinė iš pastato antrojo aukšto į bokštelį. Pastatas pritaikytas šildyti dujomis.

Restauruojant vilą buvo rasti ir senųjų vėjo vargonų fragmentai – kadaise čia įrengti vėjo vargonai „gaudydavo“ vėją bei pastate skleisdavo įvairius garsus. Vėjo vargonus restauratoriams pavyko atkurti – jie įrengti pastato stogo kupolinėje dalyje.

Artimiausiu metu bus imamasi tvarkyti vilos aplinką – bus išgrįsti link „Anapilio“ vedantys takai, atnaujintas apšvietimas, pasirūpinta mažąja architektūra, bus  sutvarkyti ir želdynai bei žalieji plotai.

Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, labai svarbu, kad atsinaujinęs „Anapilis“ taps dar viena kultūrinė erdvė kurorte – įkūrus Kurorto muziejų, čia bus eksponuojami pačių palangiškių surinkti vertingi eksponatai, įdomiai pristatoma Palangos istorija bei tradicijos, bus atskleidžiamas krašto išskirtinumas. „Be to, čia ir vėl galės vykti kultūriniai renginiai, muzikiniai vakarai – juk daugelis dar prisimena koncertus buvusiame „Vandenio“ muzikos klube ir su nostalgija kalba apie „Anapilyje“ tvyrojusią ypatingą aurą“, – sakė Š. Vaitkus.

„Anapilis“ yra vertingas ne tik savo išskirtine aura – tai yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, paminklas, susijęs su Palangos istorija. Šis pastatas, iškilęs 19 a. pabaigoje, yra laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų.

Garsiosios kurorto vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekto vertė siekia 874 tūkst. 457eurų, „Anapilis“ restauruotas pasitelkiant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo šaltinio bei Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšas. Restauracijos darbus atliko bendrovė „Pamario restauratorius“.