Universitetai ir Seimas ėmėsi griežtinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas: nustatyta kartelė, kurios neperėję jaunuoliai studentais netaps. Studentų sąjunga tokiam sprendimui pritaria, tačiau sako, kad vien tai aukštojo mokslo kokybės nepagerins. 

Nuolat dėl mokslo kokybės kritikuojamos aukštosios mokyklos nutarė griežtinti stojančiųjų atranką. Universitetų rektorių konferencijoje nustatyta kartelė, kurios neįveikusieji studentais netaps. O panorusiems siekti universitetinio išsilavinimo, reikės išlaikyti privalomus egzaminus. Tokią tvarką ketinama taikyti jau nuo kitų metų. 

„Priėmėme sprendimą, kad 2016 m. į visas studijų programas minimalus balas būtų 2, ir finansuojamoms, ir mokamoms vietoms. Taip pat kartu priėmėme ir kitą kriterijų, kad į valstybės finansuojamą vietą būsimieji studentai turi būti išlaikę tris valstybinius egzaminus, o į mokamą vietą bent vieną valstybinį egzaminą“, – pasakojo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Alfonsas Daniūnas.

„Tarsi tikslai yra gražūs, bet vis tiek aukštosios ras kaip pagudrauti, nes jei per LAMA BPO jie nepriims jaunuolių, turinčių mažiau kaip 2 balus, tai yra dar trečias priėmimo etapas, kuriame turbūt bus visko, priims ir visai nemokytinų jaunuolių“, – sprendimą kritikavo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Iš viso Lietuvoje yra 22 universitetai. Šių metų stojime dviejų balų kriterijų buvo įvedę tik 9 iš jų. Nuo kitų metų taikyti stojamąją kartelę nutarė penkiolikos universitetų rektoriai. kolegijų sprendimų kol kas negirdėti. Gintaro Serafino teigimu, toks sprendimas paliestų mažiausiai 30 proc. jaunuolių, tektų panaikinti dalį studijų programų.

„Yra tokių universitetų, kuriuose bendras vidurkis yra 2,58. Yra ir kur – 6 ir 8 –visokių yra, bet noriu pasakyti, kad yra tokių, kurie visiškai nuleidę kokybės kartelę iki neregėtų mažumų. Žemiausiai – kolegijos ir socialiniai mokslai, nes ten lengviausia studijuoti ir pigiausios studijos“, – sakė G. Sarafinas.

Studentų sąjungos prezidentas palaiko universitetų sprendimą atsisakyti pačių negabiausių jaunuolių, tačiau sako, kad vien tai studijų kokybės nepagerins – svarbu, kaip jie bus parengiami, o apie tai aukštosios mokyklos esą kalba mažai.

„Visi universitetai ir visos kolegijos atlieka vidinius savo studijų kokybės tyrimus. Deja niekas jų nerodo visuomenei. Jei tyrimai būtų paviešinti, nereikėtų jokių techninių dalykų, kaip balai, viskas stotų į savo vietas, nes visuomenė matytų, kur kokybė yra, o kur jos nėra“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Seimas šią savaitę priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad pretenduojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas jaunuoliai taip pat turi būti išlaikę bent 1 valstybinį brandos egzaminą. Šiuo metu minimalūs reikalavimai taikomi tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.