Šiuo metu besiformuojančio piltuvo gylis – 7 metrai. Žemė aplink byra, taigi skylė žemėje ir gilėja, ir plečiasi.

Skylę žemėje pamatė Biržų vandenų darbuotojai, nes teritorija užtverta, užrakinta.

„Yra gręžinys, jau pats gręžinio kaupas, ir yra vos keli metrai iki gręžinio, kur tiekimas vanduo kaimo gyventojams. Tai labai rizikinga vieta“, – aiškino „Biržų vandenų“ direktorė Edita Barkauskienė.

LNK stop kadras.

Kadangi intensyvaus karsto regione, paradoksas, bet vietinio geologo nebėra, visos komandos dirba iš sostinės, todėl bendrovė priversta palaikyti ryšius telefonu. Pas smegduobę bendrovės darbuotojas važinėja kasdien. 

„Prieiti nedrįstu labai arti, nes nejaukiai atrodo smegduobė. Tas apžiūrinėjimas, kaip sakant, nuotoliniu būdu, iš toliau“, – teigė „Biržų vandenų“ meistras Rimas Drevinskas. 

Kadangi žemė juda ir gali išjudinti vamzdynus bei viską, kas po žeme, bendrovė iškart užsakė tyrimus. Į 100 metrų gylį buvo nuleista vaizdo kamera, ištirtas vandentiekis ir pats vanduo.

Duomenys esą kol kas leidžia naudoti gręžinį, vandens kokybė irgi dar nepakitusi. Bet žemė veriasi ir situacija nuolat keičiasi.

„Gali tekti sustabdyti šio gręžinio veikimą ir ieškoti kitų vietų, kur gręžti naują gręžinį“, – pranešė „Biržų vandenų“ direktorė Edita Barkauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Per smegduobę be vandens liktų 50 sodybų.  

„Vis tiek turės daryti naują gręžinį , tai nepaliks viso kaimo be vandens, šulinių nėra“, – patikino Juostaviečių kaimo gyventoja Gražina.

Biržuose nelikus geologo, Biržų smegduobes stebi Lietuvos geologijos tarnyba.

„Pernai metais buvo atlikti tyrimai: pavasarinė ir rudeninė stebėsena. Pavasarinės stebėsenos metu buvo identifikuotos 49 naujos smegduobės Biržų rajone ir 16 smegduobių lapkričio mėnesį“, – kalbėjo Biržų savivaldybės ekologė Jurgita Brunuvienė.

Smegduobės „renkamos“ iš viršaus dronais ir fiziškai. Iki dabar priskaičiuota per 11 tūkst. įgriuvų, bet skaičiai nėra tikslūs, nes visada lieka daugybė nepamatytų ir nepriskaičiuotų smegduobių. Tačiau Biržų kraštas tebėra labiausiai nusėtas smegduobėmis regionas, nors konkuruoti galėtų tik kaimyninis Pasvalio rajonas.

Ar reiktų tuo didžiuotis, atsakymas esą nevienareikšmis. Pirmiausia, karsto regione visada egzistuoja didesnio pavojaus rizika, antra vertus – tai unikali teritorija, nes tokių aktyvių karstinių procesų Lietuvoje niekur kitur nėra.