Kaip pirmadienį informavo Registrų centras, analizuojant šiemet organizacijų pateiktas 2022-ųjų ir, kai kuriais atvejais, ankstesnių metų ataskaitas matyti, kad vidutiniškai vienam savanoriui per metus teko po beveik 40 val. savanoriškos veiklos, skelbia Registrų centras.

„Be abejo, šie skaičiai galimai neparodo pilno savanorystės vaizdo, kadangi duomenų tikslumas priklauso nuo juos teikiančių subjektų, o ir savo ataskaitas, deja, bet pateikia ne visos organizacijos, neatmestina ir klaidų tikimybė. Nepaisant visko, tai yra pirmas ir šiuo metu turbūt vienintelis duomenų apie savanorystę šaltinis“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Paaiškėjo savanorystės lyderiai

Įgyvendindamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą Registrų centras šiemet sudarė galimybę viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams bei asociacijoms savo metinėse veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie savanorių veiklą: bendrą savanorių skaičių ir bendrą savanoriškos veiklos valandų skaičių.

Šiuo metu duomenų rinkinyje iš viso galima rasti duomenų apie maždaug 18 tūkst. pelno nesiekiančių organizacijų, iš kurių apie 10 tūkst. yra įvairios asociacijos, beveik 850 – labdaros ir paramos fondai, taip pat per 6 tūkst. viešųjų įstaigų.

Remiantis Registrų centro atvertais duomenimis, pagal ataskaitose nurodytą savanorių skaičių pirmavo Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (15,2 tūkst. savanorių), Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga (6,5 tūkst.), „Maisto bankas“ (5,5 tūkst.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (3,4 tūkst.), Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (2,8 tūkst.), Lietuvos moksleivių sąjunga (1,9 tūkst.), Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija „Sveikatos želmenėliai“ (1,2 tūkst.), Jaunųjų gydytojų asociacija (1,1 tūkst.), Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija (1,1 tūkst.), viešoji įstaiga „Kaunas 2022“ (1 tūkst.).

Tai yra pirmas ir šiuo metu turbūt vienintelis duomenų apie savanorystę šaltinis.

Pagal nurodytą savanoriškos veiklos valandų skaičių lyderiai buvo vėlgi Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (480 tūkst. val.), Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga (218,4 tūkst. val.), Lietuvos moksleivių sąjunga (150 tūkst. val.), Lietuvos regbio federacija (145,6 tūkst. val.). Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (130,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Mėlyna ir geltona“(120 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Tautmilės globa“ (92,6 tūkst. val.), asociacija „Pavasaris“ (90,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Gyvūnų globa Tauragėje“ (87,6 tūkst. val.) ir Maltos ordino pagalbos tarnyba (86,4 tūkst. val.).

„Svarus įrodymas“ siekiant paramos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Justina Lukaševičiūtė teigia, kad Registrų centro renkami duomenys padeda įvertinti savanoriaujančių asmenų skaičių, jų kuriamą pridėtinę vertę valstybei, taip pat kurti duomenimis grįstas priemones, kurios prisidės stiprinant savanorystės kultūrą Lietuvoje.

„Nors pirmųjų metų duomenys neleidžia pamatyti tikro savanorystės vaizdo, tačiau tai labai svarbi pradžia, naudinga ne tik politikos formuotojams, bet ir organizacijoms, kurios gavo galimybę kitaip įvertinti ir pastebėti organizacijas bei veikiančius savanorius“, – sako J. Lukaševičiūtė.

Nacionalinės NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės teigimu, prieinami atviri duomenys apie savanorišką veiklą ir savanorių skaičių Lietuvoje parodo, kokią svarbią visuomenės dalį apjungia bei atstovauja nevyriausybinės organizacijos.

„Savanoriška veikla tik augs ir plėsis, todėl manau, jog ateityje šie duomenys taps svariu įrodymu, siekiant tvaresnio bei didesnio NVO finansavimo ir platesnio organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus“, – sako G. Šavelė.

Gruodžio 4 dieną Vilniuje vys Tarptautinės savanorystės dienos šventė, jai gyventojai kviečiami siūlyti kandidatus į metų savanorystės, savanorystės kultūrą skatinančios organizacijos ir verslo indėlio į visuomenę nominacijas.