Valstybės kontrolė sukritikavo Kalėjimų departamento sutartį dėl probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos.

Teisingumo ministerija nurodė, kad atsižvelgiant į audito ataskaitoje įvardintas pastabas jau yra imtasi veiksmų.

„Kalėjimų departamentas sudarė probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos paslaugų sutartį, tačiau joje numatė atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą būdą, neatsižvelgiant į tai, kokia apimtimi jos faktiškai bus naudojamos. Todėl, panaudojęs mažiau negu numatyta sutartyje elektroninių stebėjimo priemonių, Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos“, - teigia auditoriai.

Reaguodama į pastabas, Teisingumo ministerija nurodė, kad pernai savo iniciatyva Kalėjimų departamente atliko vidaus auditą ir išsakė pastabas dėl Valstybės kontrolės ataskaitoje minimos sutarties. Anot ministerijos, šiemet kovą Kalėjimų departamentas sudarė naują paslaugų teikimo sutartį su viešojo pirkimo konkursą laimėjusia įmone, pagal kurią vieno mėnesio paslaugos kaina 50 probuojamųjų stebėti nesiekia 20 tūkst. litų.

Teisingumo ministerijos 2013 metų finansinį atlikusi Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad ministerijai pavaldžios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pernai už daugiau kaip 0,5 mln. litų iš trečiųjų asmenų įsigijo paslaugų, kurias turėjo vykdyti pačios.

„Pasigedome ministerijos reiklumo užtikrinant racionalesnį valstybės lėšų naudojimą jai pavaldžiose įstaigose“, – antradienį pranešime spaudai teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Ministerija savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šią problemą jau anksčiau buvo identifikavusi, todėl inicijavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos optimizavimo, siekiant atsisakyti būtinybės pirkti tam tikras paslaugas, klausimą.

Sprendžiant šią problemą, Teisingumo ministerijos iniciatyva Seimui yra pateikti įstatymų pakeitimai, siūlantys sujungti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas į vieną instituciją, optimizuojant bendrųjų funkcijų vykdymą, mažinant vadovaujančių darbuotojų skaičių.

Auditoriai, be kita ko, pažymėjo, kad 2013 metais nustatyta atvejų, kai būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas Teisingumo ministerija antstoliams apmokėjo neteisingai tuo neužtikrindama teisėto ir taupaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo.

Ministerija atsakydama pabrėžė, kad nuo sausio įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, nuostata, jog išieškojimuose valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus būtinas vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija, jau yra panaikinta.