Istorikė Ingrida Jakubavičienė savo naujoje knygoje "Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos" pateikia unikalų prezidento ir jo šeimos portretą plačiame XX a. Lietuvos istorijos kontekste. Tai knyga, laužanti dar gajus sovietinės propagandos stereotipus.

Be pikantiškų nuotykių

Anot knygos recenzentės doc. dr. Dalios Bukelevičiūtės, parašyta ne viena knyga apie A.Smetoną kaip politiką, tačiau iki šiol nebuvo atidžiau pažvelgta į jo šeimą, į jo santykius su žmona, vaikais, anūkais. Ir tai subtiliai ir įtikinamai, įvertinusi ir atskleidusi daugelį iki šiol nežinomų aplinkybių bei informacijos šaltinių, padarė I.Jakubavičienė knygoje "Duetas", parodžiusi šią iškilią Lietuvos šeimą istorinių šalies lūžių fone. Tad valstybės reikalai, neatskiriami nuo šios šeimos gyvenimo, knygoje užima trečio veikėjo, neįvardyto pavadinime, poziciją.

Jei skaitytojai ieškos "Duete" pikantiškų istorijų ar bent užuominų, tai jas pastebės nebent patys atidžiausieji, mokantys skaityti tarp eilučių to meto laiškus. Į tai atkreipė dėmesį prof. dr. Virginija Jurėnienė, kuri pusiau juokais, pusiau rimtai pastebėjo knygoje aptikusi įtartiną profesoriaus Izidoriaus Tamošaičio šešėlį, vienu metu vis besisukiojusį apie prezidento žmoną. Pasak dr. prof. V.Jurėnienės, tas prezidentienės šešėlis gali kelti skaitytojui šiokių tokių įtarumo bangelių, tačiau knygos autorė pabrėžė: jokiuose šaltiniuose, jokiuose pokalbiuose – nei Lietuvoje, nei JAV – neaptiko ir negirdėjo jokių pikantiškų šios šeimos nuotykių, intrigų.

"Smetonų šeimos duetas labai pozityvus", – teigė knygos autorė, atmesdama bet kokius Smetonų meilės nuotykius už šeimos ribų.

Buvo šeimos žmogus

Prezidentavimas A.Smetonai buvo ne vien politinės lyderystės, bet ir jo šeimos, moralinių ir etinių vertybių išbandymų poligonas. Prezidentas buvo šeimos žmogus, ją labai vertino. Pakanka vienos detalės, į kurią knygoje atkreipė dėmesį dr. prof. V.Jurėnienė, – prezidento laiškas sūnui Juliui, kuriame A.Smetona, rašydamas Šveicarijoje buvusiai šeimai, žodį "sūnus" rašo didžiąja raide ir prašo jo pasirūpinti Mama, t. y. Sofija.

Pasak prof. dr. V.Jurėnienės, per visą vedybinį gyvenimą A.Smetona nekreipė dėmesio į kitas moteris ir kartu buvo konservatyvus moters vaidmens vertintojas.

Priešingybė savo vyrui

A.Smetona nepritarė moterų dalyvavimui politikoje. Kai 1937 m. pabaigoje Kaune vyko antrasis Lietuvos moterų suvažiavimas, prezidentas, sveikindamas dalyves, pabrėžė, kad "ne politikoje ir viešame gyvenime didysis moterų pašaukimas. Šeimos židinyje pasireiškia šviesi ir įvairi moters galybė".

Sofija, kaip žinome, buvo tikra priešingybė išsakytoms vyro mintims. Būtent ji, būdama visose srityse veržli, dalykiška, ryžtinga, yra ne kartą yra pastūmėjusi santūrų, ilgai svarstantį, diplomatišką vyrą priimti vieną ar kitą sprendimą, nebijoti imtis atsakomybės sprendžiant svarbius valstybės kūrimo reikalus ir pati kaip išgalėdama talkino jam.

Arbatos pakelis

Teisi buvo JAV prezidento žmona Eleanor Roosevelt, kuriai priklauso knygoje "Duetas" cituojama frazė: "Moteris – kaip arbatos pakelis. Jos stiprumą sužinai tik pamerkęs į verdantį vandenį."

Sofija savo tvirto charakterio, pasiryžimo, veiklos, įžvalgumo stiprumą ne kartą įrodė "karštame vandenyje" – Lietuvos politinių įvykių sūkuryje, svarbiuose asmeninio ir šeimos gyvenimo posūkiuose.

Ji užaugo labai demokratiškoje, vaikų savarankiškumą ugdžiusioje bajorų Chodakauskų šeimoje, kuri nesipriešino dukters vedyboms su neturtingu ir dar mažai žinomu Antanu Smetona. Beje, anuomet laužyti senas vedybų tradicijas, pasak knygos autorės, tapo nauja mada bajorų šeimose.

Anot knygos autorės dr. I.Jakubavičienės, gražūs Smetonų šeimos santykiai truko beveik keturis dešimtmečius. Sutuoktiniai, dar bendro kelio pradžioje peržengę asmeninio gyvenimo, siaurų interesų ribas, atsidūrė politinio šalies gyvenimo epicentre, veikė mūsų istoriją, būdami jos dalimi.

Įdomu tai, kad, ieškodama papildomos medžiagos savo knygai, I.Jakubavičienė išskrido į JAV ir lankėsi Niujorke bei Klivlande, kur Smetonos gyveno po dramatiško išsiskyrimo su Lietuva 1940 m. Autorės JAV atrastos nuotraukos ir surinkti S.Smetonienę prisimenančių žmonių pasakojimai labai praturtino knygą.

Propagandos suteršta šeima

Knygos autorė viliasi, kad knygoje jai pavyko bent iš dalies pakeisti pusę amžiaus sovietų propagandos formuotą neigiamą požiūrį į prezidentą A.Smetoną, jo sprendimą 1940 m. pasitraukti iš Lietuvos, jo žmoną. Apmaudu, anot autorės, kad sovietinės propagandos suteršta iškili XX a. šeima iki šiol yra vertinama kontroversiškai.

Lietuvoje viešintis Klivlando lietuvių kultūros dokumentavimo centro direktorius Andris Jonas Dunduras džiaugėsi galėjęs padėti knygos autorei susipažinti su Smetonų gyvenimu Klivlande, apžiūrėti iki šiol tebestovintį namą, kuriame per gaisrą žuvo prezidentas, abiejų jų amžinojo poilsio vietą, pateikti unikalių šeimos nuotraukų, kurios pateko į "Duetą".

Grafologo išvada

Į knygos "Duetas" pristatymą Kauno istorinėje prezidentūroje atėjusi A.Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė prisiminė kai kuriuos epizodus iš savo vaikystės. Pavyzdžiui, prezidentas, ateidamas su žmona į svečius, visada pašnekindavo mažąją Sigutę ir, pasak pašnekovės, ją "pažaidindavo".

S.Smetonaitė iki šiol prisimena tėčio pasakojimą, kurį ji girdėjo, kai jų šeima 1948 m. buvo ištremta į Sibirą. Pasirodo, jos tėtis, tarpukariu studijavęs Čekoslovakijoje, kartą parodė pažįstamam mokslininkui grafologui, nemokėjusiam lietuviškai, A.Smetonos rašytą laišką. Grafologas, atidžiai ištyrinėjęs braižą, pasakė, kad laiško autorius yra aukšto intelekto žmogus.

Kitas įsiminęs S.Smetonaitei tėvų pasakojimas yra susijęs su jos atėjimu į šį pasaulį. Pasirodo, ta diena buvo nežmoniškai karšta, bet A.Smetona su žmona vis vien atėjo pasveikinti giminaičių susilaukus naujagimės ir netrukus išskubėjo maudytis į Nemuną – išvažiavo į Panemunės paplūdimį.

S.Smetonaitė yra išsaugojusi ne vieną nuotrauką su prezidentu ir jo žmona. Vienoje jų įamžintos Sigutės tėvų vestuvės, svečiai. Sigutės tėtis į vestuves buvo pakvietęs pažįstamą fotografą, kuris atėjęs fotografuoti jaunos poros su svečiais, neteko amo – tarp svečių vaikštinėjo prezidentas su žmona, Maironis, Vaižgantas, kiti garbūs to meto žmonės. Sutrikusį fotografą padrąsino prie jo priėjęs pats A.Smetona: "Na, ko čia varžytis? Čikšt, čikšt – ir viskas."

Pats iš valstiečių šeimos kilęs prezidentas niekada neafišavo savo valstybės vadovo statuso. Smulkmena? Bet būtent iš panašių detalių knygos autorė kantriai, su pagarba ir atida, įterpdama svarbiausius valstybės istorijos faktus, nutapė mums beveik nežinomus A.Smetonos kaip šeimos vyro, tėvo, senelio ir jo žmonos portretus. Gal ši knyga padės įveikti iki šiol gajus sovietinės propagandos stereotipus apie A.Smetoną ir jo žmoną, paakins baigti abejones dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui būtinumo Vilniuje valstybės 100-mečio išvakarėse.