Įgyvendinant Ąžuolynų atkūrimo programą, Lietuvos  miškų urėdijose iki 2021-ųjų užsimota pasodinti 10 tūkst. hektarų šių vertingų medynų. Daugiausiai ąžuolynų išlikę Kėdainių urėdijos miškuose, čia pasodinami ir didžiausi ąžuoliukų plotai.

Dar tvirtas, pasak miškininkų, daugiau nei  prieš 400 metų  prie Kėdainių Mikalojaus Daukšos pasodintas ąžuolas. Būtent  nuo tokių  vertingų medžių renkamos gilės, iš kurių auginami ąžuoliukai.

Kėdainių urėdija, turinti daugiausia ąžuolynų  Lietuvoje, juos daugina keliais būdais. Pirmiausia sodinami  iš gilių išauginti 3–4 metų medeliai.

O norint užauginti dar ištvermingesnius medžius iš tokių senolių kaip Stelmužės ar Daukšos ąžuolas, paimtomis šakutėmis skiepijami iš gilių išaugę ąžuoliukai.

„Sodinant mišką kastuvų nenaudojame, o naudojame motogrąžtus, kadangi ąžuolo šaknys labai didelės ir norime jas išsaugoti išgręžę gilais duobes“, – pasakoja Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas.

Ąžuolams reikia  ne tik derlingos žemės, bet ir geros priežiūros, tvorų  ir kitos apsaugos nuo žvėrių. Įveisti hektarą ąžuolyno urėdijai atsieina dvigubai brangiau nei pušyno ar eglyno.

Iki 2021-ųjų urėdija kasmet turi atkurti per 60 ha ąžuolynų. Panašius plotus turi pasodinti dar kelios derlingų žemių urėdijos.

„Ateis diena, kai urėdija nepajėgs tiek  atkurti, nes yra kitų darbų. Reikėtų Lietuvos mastu įkurti tokį ąžuolų atkūrimo fondą, nes urėdija tais medžiais nepasinaudos, o pasinaudos kitų kartų žmonės“, – apie ilgalaikę projekto svarbą sako J. Girinas.

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas teigia, kad urėdijos patiriamos išlaidos gali būti kompensuojamos.

„Yra specialioji programa, kuri leidžia kompensuoti bendro valstybinio pobūdžio miškų sodinimo, priežiūros, apsaugos išlaidas. Taigi iš tos programos lėšų kai kurios išlaidos gali būti kompensuojamos, bet tai sprendžia Aplinkos  ministerija“, – sako S. Žebrauskas

Lietuvoje per pastaruosius keliasdešimt metų dėl sausrų, oro užterštumo ir kitų priežasčių išdžiūvo gana daug ąžuolų.

Dabar jie užima iki 2 proc.  visų Lietuvos  miškų. Iki 2021-ųjų užsimota urėdijose pasodinti 10 tūkst. ha., tuomet ąžuolynai sudarytų beveik 2,5 proc. miškų.