Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandį fiksuotas 43 proc. didesnis bedarbių užimtumas nei kovą: teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 31,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių: įdarbino 20,9 tūkst., savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių pradėjo 4,7 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 5,9 tūkst.

Daugiausiai bedarbių – 4,1 tūkst. dalyvaus remiamo įdarbinimo priemonėse, iš jų – 2,9 tūkst. dirbs viešuosius darbus. Per šių metų keturis mėnesius tarpininkavimo įdarbinant bei remiamo užimtumo paslaugos suteiktos beveik 95 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Balandį darbo pasiūlymų skaičius šoktelėjo 40 proc.: šalies darbdaviai įregistravo 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo pasiūlymų įregistruota trečdaliu daugiau nei kreipėsi bedarbių – per mėnesį bedarbio statusas suteiktas 22,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Beveik tris kartus laisvų darbo vietų skaičius išaugo žemės ūkyje, du kartus – statybose. Tarp paklausiausių profesijų praėjusį mėnesį pateko dažytojai, statybininkai, žemės ūkio ir miškų variklinių mašinų ir įrengimų operatoriai, miškininkystės darbininkai. Daug vietų registruojama pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, pardavimų vadybininkams.

Gegužės 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 213,4 tūkst. bedarbių – jie sudarė 11,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį bedarbių skaičius sumažėjo 16,9 tūkst. Bedarbių, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, buvo įregistruota 23,6 tūkst. – tai 6,2 proc. šalies 16-24 m. amžiaus gyventojų.

Visose šalies savivaldybėse sumažėjo bedarbių, labiausiai – 2,1 proc. punkto Anykščiuose. Daugiausia jų registruota Ignalinos – 19,8 proc., Alytaus – 19,5 proc. ir Zarasų – 18,4 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Neringoje 6,9 proc., Trakuose – 8,2 proc. ir Klaipėdos rajone – 8,4 proc. Tarp didmiesčių didžiausiu bedarbių skaičiumi išsiskiria Panevėžys – 11,7 proc., o mažiausiu – 8,5 proc. Vilnius.