Plačiau apie įvykį ir incidentus pasienyje su Baltarusija, papasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

– Ar čia įprastas režimo veikėjų elgesys?

– Sistemų gadinimo atvejų fiksuota ir anksčiau. Reikia pripažinti, kad kurį laiką nefiksavome tokių atvejų prie sienos. Paskutinis toks incidentas prie sienos buvo praeitais metais. Šiuo metu sistema pilnai atstatyta, ji veikia. Nuostoliai buvo minimalūs. Stebėjimo sistema buvo sukurta taip, kad vienos ar dviejų kamerų fizinis sunaikinimas netrukdo sistemai pilnai veikti. Mes prognozavome tokį elgesį. Jau esu sakęs, kad vienas iš galimų provokacijų būdų yra gadinti mūsų infrastruktūrą. Galvojame stiprinti mūsų objektų apsaugą. Vertinsime situaciją, bet greičiausiai imsimės papildomų veiksmų. Neatmesčiau, kad ateityje tokių provokacijų gali būti ir daugiau.

– Tie stulpai stovi Čepkelių raiste, kur nėra fizinių barjerų. Kuo ši vieta ypatinga?

– Sunku atsakyti, kodėl pasirinko būtent šią vietą. Vyksta ikiteisminis įvykis. Negaliu atskleisti per daug detalių. Šis ruožas ypatingas, tai yra rezervatas. Bet kokia veikla šiame rezervate ribojama. Patekimas į šį ruožą labai sudėtingas dėl infrastruktūros nebuvimo.

– Asmenys nupjovė stulpus ir pasišalino. Koks šių veiksmų paaiškinimas? Ar tikslas yra tiesiog gadinti Lietuvos apsaugos sienos sistemas?

– Tiriamos visos versijos. Kartais tas ruožas naudojamas ir kontrabandai. Turime nemažai informacijos, dirbame su ja. Manau, greitu laiku galėsime nustatyti, koks buvo tikslas ir kas dalyvavo organizuojant šią provokaciją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tokie įvykiai yra ženklas pasieniečiams, kad tokių nutikimų daugės? Kaip dar Lietuva galėtų sustiprinti pasienio su Baltarusija saugumą?

– Provokacijų tikimybė išlieka labai didelė. Provokacijų gali būti įvairių, pradedant nuo neteisėtų migrantų grupių išstūmimo į mūsų teritoriją, baigiant mūsų fizinio barjero gadinimu. Reikia skirti daugiau dėmesio sienai stebėti, reikia daugiau pareigūnų. Sienos stebėjimo sistema nėra vienintelė priemonė užtikrinti stebėjimą. Yra ir kitų priemonių.

– Ar galime traktuoti šį įvykį kaip Baltarusijos režimo pasitikrinimą, kaip Lietuva pasiruošusi atremti išpuolius?

– Tai yra viena iš mūsų versijų. Tačiau ikiteisminis tyrimas pateiks visus atsakymus ir mes pasidalinsime rezultatais su visuomene.

–  Lenkai ir latviai yra pasitelkę kariuomenę pasienio gynybai. Ar neturėtume imtis to paties?

– Sąveika su kariuomene vyksta ir dabar. Planuojame organizuoti pratybas ir patikrinti mūsų sąveiką su kitomis institucijomis bei kariuomene. Pas mus nustatytas bendradarbiavimo algoritmas su Lietuvos kariuomene. Mes stebime situaciją ir jei situacija bus sudėtinga, bet kada galime pasitelkti kariuomenę.