Supaprastinto judėjimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje režimas turėtų įsigalioti išplėtus sienos perėjimo punktų infrastruktūrą, sako Baltarusijos ambasadorius Lietuvos Aleksandras Korolis.

„Kad įsigaliotų supaprastinto judėjimo tvarka pasienyje, būtina padidinti tarptautinių pasienio punktų skaičių“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ambasadorius.

Anot jo, šis klausimas pamažu sprendžiamas. Baltarusija parengė ir su savo šalies institucijomis suderino dvišalio susitarimo dėl pasienio punktų pakeitimą šiuo klausimu. Juo trys pasienio punktai - Tverečiaus, Šumsko ir Adutiškio - turėtų būti pripažintais tarptautiniais pasienio punktais ir privalėtų aptarnauti visus, ne tik vietos gyventojus.

A.Korolis pabrėžė, kad pagal supaprastinto judėjimo tvarką pasienio ruože be vizų iš vienos šalies į kitą vykti galėtų vykti apie 1,4 mln. žmonių. Anot jo, neatidarius naujų tarptautinių punktų, kiltų problemų.

Be to, jis atkreipė dėmesį, jog kitąmet suplanuota Medininkų-Kamenyj Log pasienio posto rekonstrukcija. Tai dar sumažins Lietuvos ir Baltarusijos sienos pralaidumą.

Lietuva ir Baltarusija yra pasirašiusios ir ratifikavusios palengvinto pasienio judėjimo susitarimą. Lietuva dar 2012 metų vasarį oficialiai informavo Baltarusiją, kad yra pasirengusi paprastesnei sienos kirtimo tvarkai. Kad tvarka įsigaliotų, reikia ir atitinkamo Baltarusijos žingsnio - informavimo notos apie pasirengimą taikyti naują tvarką.

Pastaraisiais metais Baltarusija pateikdavo skirtingas priežastis, kodėl šis susitarimas vis nepradeda veikti. Minskas teigdavo, kad tam trukdo nusikalstamumas pasienyje, taip pat buvo sakoma, jog supaprastinto judėjimo reikalingumu abejojama, nes autoritariniam kaimyninės šalies prezidentui Aleksandrui Lukašenkai taikomos Europos Sąjungas sankcijos.

Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas sudarytų galimybę pasienio gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vietinio eismo leidimais ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Vietos eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie įrodys pagrįstas ekonomines, prekybines, kultūrines ir kitas svarbias priežastis lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje.

Leidimai galiotų nuo vienerių iki penkerių metų, jų išdavimo mokestis - 20 eurų. Jie nesuteiks teisės dirbti kitoje šalyje ir neužkirs kelio pasienio gyventojams gauti vizas ir keliauti su jomis už pasienio zonos ribų arba į Šengeno valstybes, jeigu asmuo atvyksta į Lietuvą ne pagal vietinio eismo režimą.

Į vietos eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos pusės turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų, iš Baltarusijos pusės - apie 600 tūkstančių. Remiantis reglamento nuostatomis, į pasienio teritoriją įtraukiami administraciniai teritoriniai vienetai, nutolę nuo valstybės sienos iki 30 kilometrų bei prasidedantys zonoje, esančioje 30 kilometrų iki valstybės sienos, bet nenutolę nuo jos daugiau kaip 50 kilometrų. Lietuvos pasienio teritorijų sąrašas sudarytas seniūnijų pagrindu ir yra įtvirtintas susitarimo priede.