„Minėtas asmuo neatitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygų“, – BNS pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Lydoje dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A. Macijevičius buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvoje ir čia įsidarbino.

Anot VRM pranešimo, dėl šio Baltarusijos piliečio kreiptasi ir į Valstybės saugumo departamentą.

„Paaiškėjus, jog šis asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, bus priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvą“, – teigiama pranešime.

Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, A. Macijevičius pirmą kartą į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, turėdamas kitos ES šalies nacionalinę vizą.

2022 metų lapkričio mėnesį jam išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, duomenų, rodančių, jog šis asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Lietuvos institucijos neturėjo.

Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į pastarąją situaciją, pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai nedelsiant sustiprinti Baltarusijos piliečių, vykstančių per Lietuvos valstybės sieną, patikrinimus.

Migracijos departamentas taip pat įpareigotas atidžiau tikrinti Baltarusijos piliečius, gavusius ar prašančius leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.

Informaciją apie tai, kad buvęs milicijos majoras A. Macijevičius yra pabėgęs į Lietuvą, paskelbė buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacija „Belpol“. Ji duomenų apie tai gavo iš baltarusių diasporos Lietuvoje.

A. Macijevičius liudijo Baltarusijos teisme ir davė parodymus prieš vieną protestuotoją, kuri esą per protesto akciją suplėšė jo uniformą. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai šią merginą yra pripažinę politine kaline.

Buvusį milicijos majorą langų montuotoju įdarbinęs Vilniaus bendrovės „Europos saugumo garantas“ vadovas Jurijus Radiunas LRT radijui sakė, kad A. Macijevičius jį tikino, jog protestų nemalšino.

Masiniai protestai Baltarusijoje 2020 metais kilo po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju rinkimų komisija paskelbė autoritarinį šalies lyderį Aliaksandrą Lukašenką.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas taip pat reagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių.

VSD A. Macijevičiaus atvejo nekomentuoja

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja, kaip buvęs Baltarusijos milicijos majoras A. Macijevičius, dalyvavęs slopinant protestus savo šalyje, gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Tačiau žvalgybos tarnyba įspėja, kad smarkiai išaugęs imigrantų iš Baltarusijos srautas kelia papildomų grėsmių ir rizikų.

„Valstybės saugumo departamentas individualių atvejų nekomentuoja, tačiau pažymi, kad jau ne kartą yra įspėjęs apie rizikas ir grėsmes, kurias kelia smarkiai išaugęs emigrantų iš Baltarusijos srautas“, – teigiama ketvirtadienį BNS atsiųstame komentare.

Anot VSD, neatmestina, kad dalis asmenų, teikiančių duomenis valstybės institucijoms, siekia nuslėpti informaciją apie tarnybos ar darbo santykius.

„VSD vertinimu, šiuo metu didžiąją migrantų iš Baltarusijos dalį sudaro ekonominiai migrantai, tik dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių yra įsitraukę į įvairias opozicines veiklas. Tai atveria galimybes Baltarusijos žvalgybos tarnyboms plėsti savo veiklą ir išnaudoti režimui palankius asmenis prieš Lietuvos interesus“, – tvirtinama komentare.

Departamentas nurodė pernai iš viso atlikęs 121 tūkst. 577 užsieniečių keliamos grėsmės vertinimus, dėl 1415 asmenų Migracijos departamentui jis pateikė išvadas, kad jų gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Apie 80 proc. šių asmenų yra Baltarusijos piliečiai ir didžioji dalis susiję su A. Lukašenkos režimu.

„Tarp tų baltarusių, kurių gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmes saugumui, apie 60 proc. yra dirbę vidaus reikalų sistemoje ar valstybės institucijose, apie 30 proc. yra tarnavę ginkluotosiose pajėgose, iki 10 proc. dirbo karinės pramonės ar kituose strateginiuose objektuose“, – nurodė VSD.

Anot jo, išvados dėl užsienio piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui daromos atsižvelgiant į turimą žvalgybos informaciją ir kitus duomenis.