Šių laikų klaipėdiečiams, o ir svečiams turbūt sunku patikėti, kad ten, kur plaukioja didžiuliai laivai, kadaise buvo sausuma. Klaipėdos universiteto mokslininkai jau anksčiau jūros dugne buvo aptikę keletą vadinamųjų reliktinių miškų.

Viena tokių vietų yra ties Juodkrante, kur maždaug 30 m gylyje rasta apie tūkstančio pušų liekanos. Taip pat rasta buvusių ežerėlių bei išlikusių durpių. Tyrimais nustatyta data – 9 tūkst. m. pr. Kr.

„Tas metas vadinamas Joldijos jūra. Vėliau ėjo kitas etapas – Ansilijaus jūra. Krantai buvo nutolę nuo dabartinių į vakarus iki 50 km atstumu. Čia visur buvo sausuma“, – tvirtina Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Žulkus.

Ties Melnrage, 14 m gylyje rastas kelmas ,kuris datuojamas beveik 6 tūkst. m. pr. Kr., tačiau didžiausia sėkmė mokslininkų laukė šią vasarą – vos pusmylė nuo pietinio molo, 12 m gylyje aptikus panašaus amžiaus reliktinių medžių, pirmą kartą jūros dugne rasta žmonių veiklos pėdsakų.

„Mes žinome, kad čia netoli prieš 9 tūkst. metų tekėjo Dangė. Žinome, kad tuo metu žmonės mėgo gyventi jūros pakrantėse, nes ten buvo daugiau galimybių išsimaitinti ir tai buvo paprasčiau. Tačiau konkrečių pėdsakų nerasdavome. Šiemet mums pavyko pirmą kartą aptikt liekanas – akivaizdžiai išilgai skelti medžiai, kurie buvo sukasti ir formavo kažkokią tvorą“, – aiškina V. Žulkus.

Tokius užtvarus, pasak profesoriaus, žmonės statydavo pakrantėse prie upių, kurios įtekėjo į jūras. Taip pat aptikta buvusių ežerėlių liekanų su durpių klodais. Jų tyrimas padės išsiaiškinti, kokia tuo metu vyravo augalija.

Žmogaus veiklą liudijantys radiniai – Mezolito laikotarpio, akmens amžiaus. Jų tyrimas atskleis to meto klimato ypatybes, žmonių gyvenimo ypatumus. Pasak V. Žulkaus, ties Lietuvos krantais aptiktos reliktinių miškų vietos – kol kas geriausiai išsilaikiusios iš rastų Baltijos jūroje.