Kam reikalingas bandomasis laikotarpis ir kam jis naudingesnis – darbuotojui ar darbdaviui? Į šiuos klausimus atsakė Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

– Išbandymo laikotarpis. Ką tai apibrėžia? 

– Tai yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kuria šalys gali susitarti. Svarbu pažymėti, kad ji yra skirta abiejų šalių naudai. Šalys susitaria, kad tam tikrą laikotarpį yra galimybė nutraukti darbo sutartį greičiau, jeigu, pavyzdžiui, darbuotojui netinka darbas arba darbdaviui netinka darbuotojo atliekamos funkcijos. 

– Laikotarpis yra trys mėnesiai, bet ar galima jį pratęsti? Ar darbdaviai bando tai daryti?  

– Klausimų dėl pratęsimo sulaukiame labai daug, tačiau Darbo kodeksas griežtai sako, kad pratęsti tokio laikotarpio, jeigu yra sulygtas maksimalus terminas, negalima. Maksimalus terminas – trys mėnesiai. Jis prasitęsia tik vieninteliu atveju, jeigu kurį laiką darbuotojas nedirba. Pavyzdžiui, naudojasi atostogomis, laikinuoju nedarbingumu ar dėl kitų pateisinamų priežasčių nebūna darbe. Vadinasi, tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai nedirbo, gali prasitęsti. Kitų pratęsimo atvejų, pavyzdžiui, šalių susitarimu tikrai negali būti.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Trys mėnesiai – maksimalus terminas. Ar gali būti trumpesnis?

– Taip, tai yra maksimalus terminas, kiek galima susitarti. Tačiau šalims nedraudžiama susitarti ir dėl trumpesnio termino. Galbūt tai funkcijai užtenka pasižiūrėti mėnesį laiko. Yra išimtis dėl terminuotų sutarčių, jeigu sutartis sudaroma trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo laikotarpis turi būti proporcingas. Pavyzdžiui, sudaroma trijų mėnesių terminuota sutartis, reiškia, kad išbandymo laikotarpis negali tęstis ilgiau negu pusantro mėnesio. Tokia taisyklė yra numatyta Darbo kodekse.  

– Ar gali būsimam darbuotojui darbdavys mokėti mažesnį atlyginimą arba išvis jo nemokėti ir prašyti, kad dirbtų kelias dienas nemokamai? 

– Tikrai ne, nemokamai padirbti būtų nelegalus darbas. Dėl mažesnio atlygio, girdima, kad šalys taip susitaria, tačiau darbo užmokestis yra šalių susitarimo dalykas. Tačiau vien pats faktas, kad darbuotojui yra išbandymo laikotarpis, tikrai neturėtų mažinti darbo užmokesčio. Be to, Darbo kodeksas numato, kad už tą patį arba lygiavertį darbą turi būti mokamas toks pats darbo užmokestis, nebent būtų kažkokių objektyvių pateisinamų priežasčių. Darbuotojui, kuris turi išbandymo laikotarpį, darbo užmokestis turėtų būti mokamas lygiateisiškai.  

– Jeigu darbuotojas per bandomąjį laikotarpį yra perkeliamas į kitas pareigas, tokiu atveju, kaip suprantu, taip pat negali būti pratęsiamas bandomasis laikotarpis nei kažkaip kitaip varijuojama? 

– Labai svarbus momentas, kad išbandymo laikotarpio sąlygą galima nustatyti tik sudarant darbo sutartį. Tai reiškia – nei keičiant sutarties rūšį iš terminuotos į neterminuotą, nei perkeliant į kitas pareigas.  

– Ką pastebite Valstybinėje darbo inspekcijoje? Ar gaunate skundų per pastaruosius metus? Kokios tendencijos?  

– Šiek tiek kyla ginčų. Atleidimas iš darbo – bene vienas iš dažniausių ginčų objektų. Pirmu numeriu –  darbo užmokesčio mokėjimas, antru – ginčai dėl atleidimo iš darbo. Į tai patenka ir ginčai, susiję su išbandymo laikotarpiu. Taip pat yra ir susiformavusios teisminės praktikos – kaip darbdavys turėtų atleisti darbuotoją. Ypač sulaukiame klausimų konsultacinėje veikloje, pavyzdžiui, ar galima pratęsti, koks laikotarpis ir panašiai. Tai – tikrai gana svarbi tema.  

– Paminėjote atleidimus, kaip suprantu, tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui yra lengviau? Jeigu nepatiks darbas, gali pasakyti darbdaviui: aš išeinu. Nereikia turėti labai ilgų, didelių ginčių, terminų, išėjimas yra tikrai lengvesnis.  

– Taip, tiek darbdavys, tiek darbuotojas kitą šalį gali informuoti apie sutarties nutraukimą. Darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą, jeigu persigalvojo, per vieną darbo dieną. Yra sutrumpintas terminas prieš kiek laiko galima informuoti.

– Koks jis? 

– Trys darbo dienos.