Seimas bandys atimti iš Rusijos kapitalo banko "Snoras" antrinės įmonės "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupę. Politikai ir žiniasklaidos ekspertai mato šio sandorio pavojų demokratijai.

Parengtas apynasris

Po itin kritiškai vertinamo sandorio, kai banko "Snoras" antrinė bendrovė "Snoro Media Investicijos" paskelbė perkanti daugiau kaip trečdalį "Lietuvos ryto" akcijų, Seimas imasi lopyti įstatymų spragas. Jei bus pritarta teisės aktų pataisoms, "Snorui" gali tekti atsisakyti už 20 mln. litų perkamų žiniasklaidos giganto akcijų.

Visuomenės informavimo įstatymo landą, kuria pasinaudodamas "Snoras" tampa didžiausiu "Lietuvos ryto" akcininku, ėmė tvarkyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo teikiamose įstatymo pataisose gerokai susiaurinamos ne tik bankų, bet ir valstybinių institucijų bei politinių partijų galimybės lįsti į žiniasklaidos verslą.

Dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje nurodoma, kad žiniasklaidos priemonių akcininkais negali būti valstybės ar savivaldybių institucijos, politinės partijos ir bankai. Tačiau jeigu kas nors iš minėtų subjektų įsteigia antrinę bendrovę, kuri vėliau įsilieja į žiniasklaidos rinką, įstatymas to nebedraudžia.

Tyčiojasi iš įstatymo

Nors A.Anušausko teikiamos pataisos užlopytų daug atgarsio sukėlusią įstatymo spragą, Seimo teisininkai abejoja, ar tai pavyks. Esą pakeitus Visuomenės informavimo įstatymą, bankai, partijos ir valstybinės institucijos turėtų atsisakyti ruporų, kuriuos įsigijo iki perrašant įstatymą.

"Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį", – teigiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl A.Anušausko siūlymo.

"Taip iš esmės galima iš visų įstatymų išsityčioti", – savo pasiūlymo priežastis dienraščiui komentavo A.Anušauskas. Politikas neslėpė, kad labiausiai jam nerimą kelia būtent "Snoro" ir "Lietuvos ryto" sandoris.

"Pasirodė, kad įstatymas veikia, bet yra apeinamas. Bankai kuria sau pavaldžias įmones, per kurias superka akcijas. Mano komentaras paprastas: bankai turi užsiimti savo bankiniais reikalais. Jei jie nori suteikti laikraščiui kreditą – tegul suteikia, tai yra jų darbas. Bet šiuo atveju, kai superkamos žiniasklaidos priemonių akcijos, manau, yra tiesioginis įstatymo pažeidimas. Na veikiau apėjimas", – dėstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

Pasak jo, jeigu Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms bus pritarta, naujieji "Lietuvos ryto" akcininkai "turės prisitaikyti prie įstatymo reikalavimų". Tačiau kaip – A.Anušauskas nedetalizavo. Vis dėlto konservatorius pabrėžė nemanantis, kad permainos negalios pasinaudoti spraga suskubusiems subjektams.

Pavojus demokratijai

Analitikai nuogąstauja, kad sandoris, kuriuo Rusijos kapitalo valdomas "Snoras" gelbėja prie bankroto prarajos atsidūrusio "Lietuvos ryto" savininką ir vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską, gali sukelti pavojų žiniasklaidos laisvei ir net demokratijai.

Virš "Lietuvos ryto" pakibusi reali bankroto grėsmė, todėl ši žiniasklaidos grupė jau vadinama milžinu molinėmis kojomis. "Lietuvos ryto" grupės finansinės skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 102 mln. litų. "Lietuvos rytas" šiemet prognozuoja 10–20 mln. litų nuostolius, pernai jie buvo 6,1 mln. litų.

Banko "Snoras" valdoma antrinė įmonė "Snoro Media Investicijos" už 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų sumokės 20 mln. litų ir taps didžiausiu šios žiniasklaidos grupės akcininku. Tiesa, analitikai mano, kad tų 20 mln. litų "Lietuvos rytui" užteks tik iki metų pabaigos, o paskui teks ieškoti naujų gelbėtojų.

Žiniasklaidos analitikai mano, kad "Snoro" sprendimas įsigyti dalį "Lietuvos ryto" akcijų abejotinas. Bankas tikina, kad iš šios investicijos laukia tik finansinės naudos. "Būsime finansinis investuotojas. Matome, kad dabar palankus metas investuoti, be to, tikime, kad mūsų investicijos vertė augs", – BNS sakė bendrovės "Snoro Media Investicijos" valdybos pirmininkas ir "Snoro" viceprezidentas Naglis Stancikas. Tačiau šiais žodžiais mažai kas tiki.

"Šiandien, kai bankai turi sunkumų ir žiniasklaida taip pat, kyla įtarimas, ar susijungę jie užtikrins žurnalistams laisvę teikiant visuomenei informaciją apie šalies bankų finansinę padėtį ir problemas?" – abejojo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Manoma, kad naujieji "Lietuvos ryto" savininkai turės įtakos turiniui, nes kitokios naudos iš šios investicijos neįmanoma išspausti. Neatmetama galimybė, kad bankas "Snoras" per "Lietuvos ryto" grupę gali spausti Vyriausybę priimti jam naudingus sprendimus ir skleisti konkurentams nenaudingą informaciją.

Toks ginklas būtų ypač galingas ir pavojingas tuomet, jei Lietuvoje veikiantys bankai patirtų finansinių bėdų arba kiltų indėlininkų panika.

Lenda Kremliaus interesai

Politikai, verslininkai ir žiniasklaidos ekspertai baiminasi ir politinių šios investicijos padarinių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys įspėjo, kad Rusijos kapitalas aktyviai skverbiasi į Lietuvos žiniasklaidos rinką. "Bus blogai, jei savo žiniasklaidą imsime pardavinėti tiems, kuriuos du dešimtmečius kritikavome", – pareiškė B.Lubys.

Įtartinos Rusijos kapitalo investicijos į "Lietuvos rytą" kelia nerimą net Prezidentei Daliai Grybauskaitei, ji savo nuogąstavimais pasidalijo susitikusi su Seimo frakcijų vadovais.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad pagrindinio "Snoro" savininko Vladimiro Antonovo tėvas Aleksandras Antonovas yra vienas Kremliui ištikimų ar net jo valdomų šios šalies oligarchų. Rusijos spauda skelbė, kad A.Antonovas nusprendė finansuoti Kremliui ištikimo garsaus šios šalies žurnalisto Michailo Leontjevo, neslepiančio neapykantos Baltijos šalims, naują žurnalą "Odnako". Teigiama, kad A.Antonovą finansuoti leidinį įkalbėjo pats Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Vladislavas Surkovas, vadinamas dabartinės Rusijos vyriausiuoju ideologu.