Seimas šią savaitę 95 balsais „už“ ir 11 parlamentarų susilaikius priėmė tokias Civilinio kodekso pataisas bei lydinčiuosius projektus. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad priimtos pataisos sumažins teismų krūvį ir palengvins žmonėms teisinius procesus.

„Civilinių bylų, kurių metu tarp šalių ginčas nekyla, skaičius vis didėja. Pavyzdžiui, 2020 metais bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 83 proc. visų skyrybų bylų“, – Teisingumo ministerijos (TM) pranešime spaudai cituojama E. Dobrowolska.

Civilinio kodekso pakeitimai numato, kad dalis ne ginčo klausimų, tokie kaip santuokos nutraukimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas keisti vedybų sutartį, leidimas sudaryti nekilnojamojo šeimos turto sandorius bus perduoti spręsti notarams.

Notaro taip pat pakaks tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Apygardų teismų krūvį tikimasi sumažinti nuo 40 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų padidinus ieškinio sumą, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams.

Taip pat praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimo sprendimas iš teismų perduodamas antstoliams.

Ministrė tikisi, kad pakeitimai leistų apylinkių teismų darbo krūvį sumažinti apie 10 procentų.

TM duomenimis, viso 2020 metais daugiau nei pusė apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų sudarė nesudėtingos bylos, kuriose teismai nesprendė teisinio ginčo.

Buvo išnagrinėtos 146 078 civilinės bylos, iš kurių 58 482 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, 12 817 bylų dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, 7 488 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.