Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros brigados įkūrimas kelia susirūpinimą, sako Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Šis sprendimas sukelia nevienareikšmią reakciją, greičiau, aš sakyčiau, susirūpinimą“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė A.Lukaševičius, jį cituoja agentūra „Interfax“.

Jis tikino, kad Ukrainos Aukščiausiosios Rados sprendimas ratifikuoti sutartį dėl bendros brigados steigimo „kelia tik apgailestavimą“. Anot URM atstovo, šis sprendimas „neskatina taikos proceso dinamikos“.

Ukrainos Aukščiausioji Rada sutartį dėl brigados steigimo ratifikavo trečiadienį. Praėjus kelioms valandoms po šio sprendimo Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši pateiktų minėtą sutartį ratifikuoti Seimui.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina steigti bendrą karinę brigadą galutinai sutarė praėjusių metų rudenį - derybos dėl jos prasidėjo dar 2007 metais. Planuojama, kad brigadai priskirti kariai dalyvaus bendrose mokymuose ir pratybose. Prireikus brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

Numatoma, kad brigadą sudarys tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai Brigados štabas įsikurs Lenkijoje, Liubline. Lietuva į štabą planuoja deleguoti iki penkių nuolatinių karių ir skirti papildomai karių brigados mokymų ir pratybų metu.

Brigados batalionai bus dislokuoti juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas bus suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.