Konstituciniame Teisme (KT) ketvirtadienį Seimo nariams ginčijantis dėl užsienio šalių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo Lietuvoje skundą palaikantys parlamentarai ragino keisti Konstituciją.

Į KT kreipėsi Seimo narių grupė, suabejojusi, ar įstatymo normos, leidžiančios kolektyvinės gynybos operacijos ar kitos karinės operacijos tikslais užsienio valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvą ir čia būti panaudotoms, neprieštarauja Konstitucijai.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" parlamentinės frakcijos atstovas Egidijus Klumbys sakė, kad pagrindinis šalies įstatymas yra postsovietinės valstybės Konstitucija, kuri neatitinka dabarties realijų.

"Bet tai nereiškia, kad mes Konstituciją turim pritraukinėti prie dabarties. (...) Kai esame tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybe, turime iš esmės turėti naują Konstituciją, arba bent dalį - 13 skirsnį", - dėstė E.Klumbys.

"Jei norime, kad atvyktų kariuomenė, kad būtų karinės bazės, Lietuvoje galėtų būti Nepriklausomų valstybių sandraugos kariniai vienetai, turime keisti Konstituciją", - teigė "tvarkietis", pabrėžęs, kad neneigia geopolitinės šalies orientacijos.

E.Klumbiui ir su juo skundą palaikiusiam Seimo nariui Juliui Veselkai užkliuvo tai, jog, pagal Konstituciją, Lietuvoje negali būti kitų šalių karinių bazių.

Skundui prieštaraujantis konservatorius Saulius Pečeliūnas sutiko, kad Lietuvoje negali būti karinių bazių, kuriose galiotų ne Lietuvos įstatymai, tačiau pabrėžė, jog Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė Šiauliuose su dislokuotais oro policiją atliekančiais NATO šalių naikintuvais į šią kategoriją nepatenka.

Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar ginčijamomis įstatymo nuostatomis prezidentui nėra suteikiami Konstitucijoje nenumatyti įgaliojimai, kuriais ribojamos konstitucinės Seimo galios.

"Aš sutinku dėl laiko, bet nieko nepadarysi, mes esame saistomi Konstitucijos. (...) Kelias spręsti šią situaciją įstatymais nustumiant į šalį Konstituciją yra negalimas", - sakė K.Klumbys teisėjo Algirdo Taminsko paklaustas, ar netikėto užpuolimo atveju negali būti per vėlu laukti, kol Seimas pritars prezidento sprendimui panaudoti karines pajėgas.

J.Veselka sakė esąs tikras, kad Seimas esant reikalui susirinktų per pusvalandį ar valandą.

Parlamentaras teigė, kad Lietuvos Konstitucija yra labai progresyvi. Jam teisme labiausiai užkliuvo Lietuvos karių dalyvavimas karinėse operacijose Irake ir Afganistane, kurį jis vadino antikonstituciniu.

S.Pečeliūnas aiškino, kad Lietuvos Konstitucija yra sudaryta atsvarų principu ir nėra nė vieno pareigūno, kuris galėtų vienasmeniškai priimti sprendimą. Tačiau kartu jis teigė, kad gali būti kritinių situacijų, kai svarbiau būtų gauti prezidento sprendimą ir nedelsiant panaudoti karinę galią, o tik vėliau laukti Seimo sprendimo ir aiškintis tikslesnes situacijos aplinkybes.

Teisėjo A.Taminsko paprašytas pateikti tokios situacijos pavyzdį, jis teigė, kad vien prezidento sprendimo atidengti ugnį turėtų pakakti, jei šalies oro erdvę pažeidęs naikintuvas pernelyg priartėtų prie atominės elektrinės.

S.Pečeliūnas posėdyje apskritai piktinosi, kad jo oponentai susitelkia tik į jiems palankias detales ir nemato bendro teisės normų santykio ir vaizdo.

"Argumentų, patvirtinančių Seimo narių grupės teiginius apie prieštaravimus, aš neišgirdau", - teismo posėdyje, kuriame skambėjo nemažai politinių pareiškimų, sakė S.Pečeliūnas.