Apie visuomeninį judėjimą „Už teisingumą“ išgirdome, kai pačiame įkarštyje buvo FNTT vadovų skandalas. Tada judėjimas surengė mitingus atleistiesiems FNTT vadovams palaikyti. Šiandien judėjimas skelbia, kad jungia skirtingų pažiūrų, įsitikinimų, ideologijų pilietes ir piliečius, kuriuos vienija ištikimybė Lietuvos Respublikai, meilė Lietuvai ir laisvei. Vienas iš judėjimo iniciatorių, Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis – „Savaitės“ svečias.

Nemira Pumprickaitė. - Judėjimas „Už teisingumą“. Už kokį teisingumą jums reikia judėti?

Bronislovas Genzelis. - Šitas teisingumas labai plačia prasme suprantamas. Visų pirma, dabar mažiau akcentuojamas, bet pirmoje eilėje, tai mes už socialinį teisingumą, kad visgi kiekvienas žmogus, kokį darbą jis bedirbtų, aš nesu visuotinės lygybės šalininkas, bet kiekvienas žmogus turi gauti teisingai už darbą. Kitas dalykas – Konstitucijos pas mus absoliučiai nesilaikoma. Problema yra tame, kad mes nesugebame tvarkytis savo šalyje ir norime kad kas nors kitas joje tvarkytųsi.

- Profesoriau, bet aš kai klausausi Jūsų, tai jūs kalbate apie tai, kur iš tiesų reikia ieškoti teisingumo – apie socialinius dalykus. Tuo tarpu, kai aš matau, ką veikia judėjimas, tai jis kovoja praktiškai už vieną dalyką – už tai kai, kad buvę FNTT vadovai būtų sugrąžinti į savo postus.

- Aš nenorėčiau su Jumis sutikti. Galbūt taip vizualiai atrodo, nes kartais žmogus tampa simboliu. Aš tų vadovų akyse nesu matęs nė vieno, tik iš ekrano, nei susidūręs. Bet iš tikrųjų, kai paėmiau popierius, kurie prieinami, kai jie pradėjo „graibyti“ kai kuriuos aukštus pareigūnus, tada   ir juos „sugriebė“. Čia – problema.

- Bet šitoje konkrečioje situacijoje, kaip Jūs manote, juos reikia nedelsiant tuos pareigūnus sugrąžinti ar vis dėlto sveikas protas reikalautų sulaukti teismo sprendimo?

- Čia aš aiškios nuomonės neturiu. Aš galvoju šitoje situacijoje reikia teismui spręsti.

- Dabar leiskite man Jus pacituoti: „demokratinėse valstybėse yra įprasta, kai aukštiems pareigūnams pateikiami įtarimai, jie atsistatydina. Tai pirma kartą nutiko Vokietijos Prezidentui, kuriam, palyginti su Palaičiu, pateikti kur kas mažesni įkalčiai“. Kas ir kada pareiškė dabar jau buvusiam Vidaus reikalų ministrui kokius nors įtarimus? Man neteko girdėti.

- Nežinau, gal labai nesidomite, kas darosi. Sakysim, esu rinktas nuo Palangos, buvau kažkada. Palangos visa eilė pateikta man dokumentų. Tai buvo dar prieš Palaitį skiriant ministru, kad jis ten kepyklą, jis ten visokius dokumentus klastojo ir pan. Aš ką, persiunčiau Generaliniam prokurorui ir į savo archyvą, valstybiniam archyvui perdaviau. Pasirodo, 7 Seimo nariai buvo gavę analoginius dalykus. Jie perdavė Prezidentei, Prezidentė vis tiek paskyrė. Ar ten pagrįsti tie įkalčiai, bet prokuratūra gauna, turi vykdyti ikiteisminį tyrimą, o ne Prezidentei skirti į tas pareigas, kur jam pačiam prieš skiriant buvo pareikšti įtarimai.

- Tai jeigu prokuratūra neturėjo įrodymų, nuo ko pradėti tą tyrimą, tai ir nepradėjo.

- O kodėl mūsų neinformuoja, nei Seimo narių, nei man nepasako, kad Jūsų medžiaga yra nepagrįsta?

- Tai greičiau  mes turėtume kalbėti, kad nesiskaitoma su Jumis, o ne tai, kad įtarimai pareikšti ministrui, jam niekas jų nepateikė.

- Kiek žinau buvo pareikšti Palangoje.

- Bet jis buvo išteisintas?

- Niekas nežino, jis tapo ministru.

- Jūs norite pasakyti, kad jis tapo ministru su visais įtarimais?

- Taip.

- Nenorėčiau tuo tikėti.

- Tai jau Jūsų problema.

- Dar viena Jūsų citata: „Respublikos Prezidentė kalba apie kovos su korupcija būtinumą, bet kai iškyla reikalas, pati atsiduria įtariamų asmenų pusėje, stabdo tolesnius tyrimus, pažeidinėja Lietuvos Konstituciją". Kokį konkretų atvejį turite galvoje?

- Konkrečiai dėl Palaičio. Arba, tarkim, kitas dalykas. Yra Konstitucijos straipsnyje parašyta dėl Vyriausybės. Prezidentė skiria ministrą Premjero teikimu. Tai reiškia ji gali skirti, gali neskirti. Bet Konstitucijoje niekur nepasakyta ar ji gali neatleisti Premjero teikimu siūlomą atleisti ministrą.

- Gerai, ir kas toliau, jeigu Prezidentė neatleido? Apkalta? Jūs sakot, kad ji pažeidė Konstituciją?

- Ne, ji pažeidė ne Konstituciją, ji valstybėje daro chaosą. O šitą aš galiu tvirtinti įsitikinęs.

- „Pažeidinėja Konstituciją“. Aš čia Jus cituoju, tikrai ne pati sugalvojau. Jūs sakote, kad ji pažeidinėja Konstituciją. Jeigu taip, tai aš tada galvoju, kad ji verta apkaltos.

- Aš ne apkaltos organizatorius. Aš galvoju kad galima be jos apsieiti, bet jeigu toliau, tai aš abejoju.

- Jūs sakote „Nė viena Andriaus Kubiliaus prognozė nepasitvirtino. Orus politikas atsistatydintų ir atsiprašytų tautos už nepateisintus lūkesčius. Senais laikais toks žmogus apsibarstydavo galvą pelenais ir bažnyčios šventoriuje prašydavo atgailos“. Sakykite, kas šiandien būtų svarbiau ir kur būtų daugiau teisingumo: ar kad Premjeras atsistatydintų, ar kad tie du atleistieji FNTT vadovai būtų sugrąžinti į darbą?

- Ne, nerišu šitos problemos. Čia yra visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai. Nes Premjeras, čia mano supratimu, užėmė labai principingą ir teisingą poziciją. Šioje situacijoje aš Premjerui neturiu jokių priekaištų.

- O už kitus?

- O už kitus, sakykim, tą mokesčių reformą...

- Tai vis dėlto Premjeras turi atsistatydinti?

- Tada turėjo, dabar aš laikausi pasyvios nuomonės.

- Tada atsakykit dar vieną klausimą. Kai Premjero patarėjas atvyksta į FNTT ir pareikalauja dar nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kai FNTT vadovas juo tampa tik įsikišus Ministro Pirmininko tarnybos kancleriui, kai Premjeras nurodo, kaip turi būti formuluojami klausimai, vykdant apklausą melo detektoriumi, tai, Jūsų manymu, čia nereikia kovoti dėl teisingumo? Čia viskas gerai buvo?

- Ne, čia negerai buvo, Premjeras neturi į šituos dalykus kištis.

- O kaip tada su tuo Premjero patarėju, kuris reikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuvykęs į FNTT?

- Aš apie šitą nieko negaliu komentuoti, aš nieko nežinau.

- Ar Jūs žinot apie tą istoriją, kad FNTT vadovas p. Gailius juo tapo tik įsikišus Ministro Pirmininko tarnybos kancleriui?

- Šito aš nežinau ir nieko nekomentavau. Jūs nepripieškit man to, ko aš nesakiau...

- Aš nepripiešiu, aš tik klausiu ar Jūs manote, kad tai yra teisinga?

- Aš manau, kad Premjeras turi kištis ten, kur formuojama Vyriausybė. Lietuva yra prezidentinė valstybė, o ne monarchija.

- Taip, bet jūs esate į savo siekius įsirašę – atkurti konstitucinę Lietuvos santvarką nepriklausomą demokratinę Respubliką. O tai, kokia Jūsų manymu, dabar yra Lietuva?

- Dabar Lietuva grimzta į absoliučią monarchiją.