Netrukus G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, didžiausiame Panevėžio apskrities kultūros centre, tegalėsime pasiimti meilės romaną ar paskaityti laikraštį. Rimti literatūros ir mokslo leidiniai bus nebeprieinami. Bibliotekai - tokiai, kokia ji yra dabar, tenkinančiai intelektualiausius poreikius, valdžios vyrai rengia mirties nuosprendį, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

A.Valinskas pamelavo

Vyriausybės pasitarime pritarta apskričių bibliotekų steigėjų statusą, panaikinus apskritis, perduoti savivaldybėms. Jos nepajėgs išlaikyti bibliotekų, todėl finansavimas bus gerokai mažesnis nei iki šiol. Nebus pinigų, nebus ir knygų, kitų vertingų spaudinių, renginių.

Tai, kad G.Petkevičaitės-Bitės biblioteką ketinama perduoti Panevėžio miesto savivaldybei, sukėlė šoką bibliotekos darbuotojams. Jie jau seniai nerimavo, kad taip gali atsitikti. Tačiau liepos mėnesį su jais susitikęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas nuramino, kad apskričių bibliotekos bus perduotos Kultūros ministerijai. „Gal tai buvo politiko pokštas“, - turėdami galvoje Seimo pirmininko patirtį pramogų versle svarsto bibliotekininkai.

Skaitytojai šią savaitę inicijavo parašų rinkimą, kad G.Petkevičaitės-Bitės biblioteka nebūtų pasmerkta sunykti. Nepritariantieji, kad šis kultūros židinys būtų perduotas Savivaldybei, kviečiami pasirašyti ir tokiu būdu morališkai paremti biblioteką. Parašus su prašymu keisti sprendimą ketinama perduoti aukščiausiai šalies valdžiai.

Prašys Prezidentės užtarimo

Žinia apie apskrities bibliotekos perdavimą miestui smarkiai sutrikdė ir Panevėžio savivaldybės merą Povilą Vadopolą.

„Jeigu numatytų atitinkamą finansavimą, galėtume perimti be nerimo, tačiau apie dotacijas niekas nekalba, tik nori priskirti funkcijas. Savivaldybė iš savo biudžeto, net ir gaudama dalines dotacijas iš valstybės, nepajėgs išlaikyti bibliotekos“, - „Sekundę“ patikino meras. P.Vadopolas apgailestavo, kad reformatoriai nesitaria su vietos valdžia.

G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė prisipažino esanti tiesiog priblokšta. Ji neabejoja, kad Savivaldybei tapus steigėja, biblioteka sunyks, nes pritrūks lėšų vykdyti informacinę ir kultūrinę veiklą, neįstengs įsigyti spaudinių.

„Mes kaupiam mokslinės literatūros fondą, juo dalinamės su visomis apskrities bibliotekomis, turim didelį įdirbį kraštotyroje ir kituose kultūros baruose. Skaudu, jeigu skaitytojui tegalėsim pasiūlyti tik romaną ar laikraštį“, - kalbėjo direktorė.

Lietuvoje veikia penkios apskričių bibliotekos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Jų paslaugomis naudojasi ketvirtadalis bibliotekų lankytojų. Tokia tinklo sistema plėtojosi šešiasdešimt metų, o dabar ją norima sugriauti.

R.Maselytė stebėjosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba apie būtinybę stiprinti regioninius kultūros centrus, o Vyriausybė ketina sugriauti jau sukurtus. Direktorė sakė , kad jie dar kartą kreipsis į Vyriausybę ir Seimą. Jeigu neišgirs, prašys prezidentės užtarimo.

Vietinė valdžia piktinasi

Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas, kaip ir P.Vadopolas, piktinasi, kad apskričių reformą vykdanti Vilniuje sėdinti valdininkų grupelė nesitaria ir nediskutuoja su regionų vietos valdžia.

Panevėžio apskritis kategoriškai pasisako prieš G.Petkevičaitės-Bitės steigėjo funkcijų perdavimą miesto Savivaldybei. „Jeigu apskričių bibliotekos būtų perduotos savivaldybėms, būtų panaikinta galimybė ateityje turėti regionines bibliotekas - atkurti materialinę bazę, išsaugoti ten dirbančius specialistus nebūtų įmanoma“, - teigė V.Trofimovas.

Apskrities viršininko administraciją neseniai pribloškė reformatorių ketinimai sujungti Panevėžio apskrities ir miesto infekcinių ligų ligonines ir perduoti steigėjo funkcijas Savivaldybei. Apskritis jiems pasiūlė nedaryti tokios klaidos ir, atrodo, buvo išgirsta. Dabar jau skelbiama, kad ligoninės nebus jungiamos, o bus perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai.