„Skaudžios Ukrainos patirtys privertė mus skubiai imtis civilinės saugos gaivinimo. Per metus surėmę pečius nuveikėme išties daug ir šį darbą tęsime. Taip pat privalome siekti užsibrėžto tikslo – kad per metus gaisruose žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių. Tam turime ne tik tęsti pasiteisinusias prevencines priemones, bet ir ieškoti naujų, dar efektyvesnių prevencijos būdų“, – teigė ministrė.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija, pernai gaisruose žuvo 72 žmonės – beveik ketvirtadaliu mažiau nei 2021 metais. Ministrė pabrėžė, jog gerėjanti statistika yra sutelkto tarnybos, ministerijos ir savivaldybių institucijų darbo rezultatas.

Skaudžios Ukrainos patirtys privertė mus skubiai imtis civilinės saugos gaivinimo.

A. Bilotaitės teigimu, siekiant stiprinti gaisrų prevenciją būtina papildyti jos veiksmų planą naujomis priemonėmis. Pavyzdžiui, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboms pareigūnams nustačius riziką keliančius trūkumus gyventojų būstuose, tokius kaip dūmtraukių nepriežiūra, elektros instaliacijos gedimai, savivaldybės turėtų organizuoti jų šalinimą.

Antra, į prevencines veiklas būtina dar labiau įtraukti socialines paslaugas teikiančius darbuotojus.

Vidaus reikalų ministerijos prioritetu šiais metais išlieka statutinių tarnybų stiprinimas: pareigūnų darbo užmokesčiui skirtos lėšos yra apie dešimtadaliu didesnės nei pernai ir apie ketvirtadaliu didesnės nei 2021 metais.

Vidaus tarnybos statuto projekte numatyta steigti stipendijas, paramą ar vienkartines skatinamąsias išmokas kursantams, taip siekiant jų pritraukti į tarnybą. Siekiant tarnyboje išlaikyti patyrusius pareigūnus, rengiami valstybinių pensijų sistemos pokyčiai.

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu PAGD struktūra yra neoptimali, reikia papildomų padalinių ir etatų, taip pat būtina gerinti materialinę bazę – nepaisant papildomų investicijų, tarnybai vis dar trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, būtinas ugniagesių komandų pastatų atnaujinimas.

Svarbiausi darbai – naujas modelis, priedangos

Svarbiausiais praėjusių metų darbais A. Bilotaitė įvardino bandomojo priešgaisrinės saugos modelio startą, pasirengimo galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje stiprinimą, priedangų tinklo šalyje sukūrimą.

Bandomasis priešgaisrinės saugos modelis nuo šių metų pradžios pradėtas įgyvendinti Radviliškio rajone, kur savivaldybės ugniagesių komandos buvo prijungtos prie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Anot ministrės, šio modelio pradžia padėjo kertinį akmenį tolesnei reformai ir ilgainiui šalyje bus sukurta vieninga priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema.

Praėjusiais metais toliau stiprintas pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje. Antrus metus iš eilės surengtos valstybės lygio civilinės saugos pratybos.

Stiprinant civilinę saugą sukurtas priedangų tinklas – jame karinių grėsmių atveju apsisaugoti galėtų daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

Ministerija informavo, kad šiemet planuojama užbaigti rengti ir Seime priimti ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo ir plėtros programas. Taip pat laukia naujojo krizių valdymo ir civilinės saugos modelio įgyvendinimas, numatoma tęsti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos modernizavimą ir plėtrą.

Jau parengtas pirminis Priešgaisrinės saugos įstatymo ir gelbėjimo darbų įstatymo projektas, kuriuo bus sprendžiamos įsisenėjusios priešgaisrinės saugos sistemos problemos. Numatoma reglamentuoti gelbėjimo darbus ir jų organizavimą, stiprinti ugniagesių savanorystę, nustatyti efektyvesnį gaisrų prevencijos mechanizmą.