Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas trečiadienį pasirašė tai įteisinantį įsakymą.

Saugoma teritorija apima beveik visą miesto centrą – Vaižganto, Vytauto, Tulpių, S. Dariaus ir S. Girėno, Nemuno, Birutės gatves, Jono Basanavičiaus aikštę ir palei Nemuną driekiasi iki Vytauto kalno.

Birštono miesto istorinė dalis saugotina dėl archeologinių, architektūrinių, istorinių, kraštovaizdžio, urbanistinių ir želdynų vertingųjų savybių.

Kultūros vertybių registre teigiama, kad Birštono miesto istorinėje dalyje prieš tvarkymo darbus reikia atlikti istorinius fizinius tyrimus, taip pat archeologinius – Birštono piliakalnio su gyvenviete teritorijoje.

Birštonas rašytiniuose šaltiniuose minimas XIV amžiaus pabaigoje, buvo gerai žinomas kryžiuočiams

Miestas buvo svarbus ankstyvosios Lietuvos valstybės administracinis teritorinis vienetas, kuriame buvo valdovo dvaras ir pilis.

Birštono dvare laiką leido karalius Kazimieras, čia posėdžiavo Ponų Taryba. Žygimantas Augustas 1549 metais Birštoną užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei.

Vėliau per Birštoną ėjo kai kurie prekybos keliai, 1539 metais suteikta privilegija turgui.

XIX amžiuje gydymui pradėti intensyviau naudoti Birštono mineraliniai vandenys, miestelis pradėjo sparčiau didėti.

Birštonas stipriai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, tarpukariu buvo pastatytos gydyklos, sutvarkytas parkas, baigta poliklinikos statyba, suremontuoti svarbesni pastatai.

Po Antrojo pasaulinio karo Birštone įrengti mineralinio vandens gręžiniai, pastatyta biuvečių, sanatorijų korpusų, kurortas pradėjo veikti ištisus metus.

Sovietmečiu Birštonas tapo prestižiniu kurortu.

Statant Kauno HE, apie 1960 metus suformuotas pylimas, saugantis miestą nuo pakilusio Nemuno vandens.

1995 metais įkurta Birštono miesto savivaldybė.