Vyriausybė vakar pritarė 2009 m. biudžeto projektui, jis iki penktadienio bus pateiktas Seimui. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 2,639 mlrd. litų.

Išlaidos dar didės

Numatoma, kad kitąmet valstybės išlaidos didės, o pajamos – mažės.

2009 m. valstybės biudžeto projekte numatytos 28,172 mlrd. litų išlaidos – beveik 1,6 mlrd. litų didesnės nei šiemet, ir 25,533 mlrd. litų pajamos, iš jų 5,274 mlrd. litų – ES paramos lėšos. Be šių lėšų, pajamos bus 200 mln. litų, arba 1 proc. mažesnės už šių metų planą.

Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamos kitąmet šiek tiek išaugs: su ES biudžeto lėšomis jos turėtų siekti 30,199 mlrd. litų – 800 mln. litų daugiau, nei numatoma šiemet, o išlaidos – 32,838 mlrd. litų, 1,5 mlrd. litų daugiau nei šiemet.
Mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, socialinių darbuotojų algoms pakelti kitų metų biudžete numatyta apie 1,379 mlrd. litų.

Vyriausybė siūlo kitąmet valdininkams palikti tokį patį bazinį atlyginimų dydį – 490 litų, toks galioja ir šiais metais.

Su biudžeto projektu teikiami keli įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma taikyti pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologijų atnaujinimą ir mokesčių lengvatas įmonėms, įgyvendinančioms socialines iniciatyvas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad deficitinis biudžetas nėra išlaidavimas.
"Turime suvokti, kad tai nėra perteklinis mūsų išlaidavimas ir beprotiškai augančios išlaidos. Valstybės biudžeto išlaidų augimas apribotas Fiskalinės drausmės įstatymu, bet yra tekę girdėti pastabų, kad tas ribojimas per kietas. Bet netgi esant šiam ribojimui negalime subalansuoti biudžeto todėl, kad kitais metais nebus tiek, kiek mums norėtųsi, įplaukų į biudžetą", – sakė finansų ministras.

Mažės lengvatų

Vyriausybė Seimui siūlys atsisakyti kai kurių mokesčių lengvatų, nes jos smarkiai tuština biudžetą.

Valstybės kontrolė nustatė, kad pagrindinių mokesčių lengvatos pernai pajamas į valstybės biudžetą sumažino 789 mln. litų. Vien dėl to, kad taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM), biudžetas 2007 m. negavo apie 405 mln. litų pajamų.
Anot inspektorių, valdžia neįgyvendino 2006 m. teiktos rekomendacijos sistemiškai vertinti mokesčių lengvatų rezultatyvumą ir, jei mokesčio lengvata nepasiekia jai keliamų tikslų, spręsti klausimą dėl jos panaikinimo ar pakeitimo alternatyviomis priemonėmis.

Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos būsto paskolų palūkanoms ir iki 5 metų pailginti laiką, kai parduodant nekilnojamąjį turtą mokamas turto vertės padidėjimo mokestis. Dėl to dar turės apsispręsti Seimas.

Anot ministerijos ekspertų, atsisakius minėtos lengvatos gyventojai nebūtų papildomai skatinami įsigyti pervertintą būstą, be to, turtingesni asmenys, galintys gauti būsto kreditus, nebebus subsidijuojami nukenčiant kitiems mokesčių mokėtojams.
Tiesa, vakar Vyriausybė nesiryžo siūlyti Seimui atsisakyti PVM lengvatos vaisiams ir daržovėms, tačiau jos įsigaliojimą siūloma atidėti metams.

Finansų ministras R.Šadžius pripažino, kad kompromisas buvo labai sunkus. Pagal jau priimtą PVM įstatymo pataisą 5 proc. tarifas turi būti pradėtas taikyti nuo 2009 m. sausio mėnesio pradžios.

"Sodra" be minuso?

Vyriausybė vakar taip pat pritarė kitų metų "Sodros" biudžeto projektui, jį dar turės patvirtinti Seimas.

Kitąmet "Sodros" biudžetas turėtų gauti beveik 13,1 mlrd. litų pajamų, arba 16,9 proc. daugiau negu numatoma 2008 m., o jo išlaidos taip pat sieks 13,1 mlrd. litų – 5 proc. daugiau.

Kitų metų "Sodros" biudžetas bus subalansuotas paliekant 779 tūkst. litų rezervą.
Prognozuojama, kad didesnes "Sodros" biudžeto pajamas daugiausia lems apdraustųjų darbo užmokesčio augimas, jis kitąmet turėtų vidutiniškai padidėti 9,8 proc.
Didžiąją išlaidų dalį "Sodros" biudžete sudarys išlaidos pensijoms. Joms planuojama skirti 8,3 mlrd. litų, arba 5 proc. daugiau, nei planuojama šiemet. Šios lėšos galės būti panaudotos ir pensijoms didinti, tačiau dėl to turės apsispręsti Vyriausybė.

Skolinsis milijardus

Vyriausybė 2009 m. numato skolintis apie 6 mlrd. litų. Dalis šių lėšų bus naudojamos seniau paimtoms paskoloms grąžinti.

"Bendra skolinimosi apimtis kitais metais būtų beveik 6 mlrd. litų. Tarp jų – perfinansavimas tų paskolų, kurių terminas baigiasi", – vakar po Vyriausybės posėdžio sakė R.Šadžius.

Jis kategoriškai atsisakė kalbėti apie šių metų skolinimosi planus išleidžiant naują 400 mln. eurų euroobligacijų emisiją, kuri papildytų pernai išleistą 600 mln. eurų emisiją.
Anot finansų ministro, šalis kitąmet daugiau skolinsis užsienyje negu vidaus rinkoje.