Politikai pripažįsta, kad gali nepavykti kitąmet biudžeto deficito sumažinti tiek, kiek planuojama. Jeigu deficitas mažėtų lėčiau, nei numatyta, Lietuvos galimybės po trejų metų įsivesti eurą taptų miglotos.

Biudžeto projektas jau yra

Spalis – biudžetinės karštinės pradžia Lietuvoje. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti kitų metų biudžeto projektą ir teikti jį Seimui priimti. Pagal Konstituciją ministrų parengtas pagrindinio šalies finansinio dokumento projektas parlamentarus turi pasiekti kasmet iki spalio 17 d.

Tikimasi, kad lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje Seimo nariai jau patvirtins 2011 m. valstybės, "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Visi kartu jie sudaro nacionalinį biudžetą.

Šiomis dienomis pagrindinius nacionalinio biudžeto projekto rodiklius turėtų aptarti valdančiosios keturių centro dešiniųjų partijų koalicijos partneriai. Jie tikisi, kad kitų metų biudžetą pavyks priimti laiku.

Naujasis opozicijos lyderis, socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius taip pat yra prognozavęs, kad biudžetą Seimui pavyks priimti.

"Suspaudė" iki 7 procentų

Tačiau politikams gali nepavykti pasiekti planuojamo kitų metų biudžeto deficito lygio.

Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir kiti valdančiosios koalicijos politikai ne kartą kartojo, kad 2011 m. planuojamas nacionalinio biudžeto deficitas turėtų siekti ne daugiau kaip 5,8–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nors galutiniai biudžeto projekto skaičiai nežinomi, spėjama, kad šių įsipareigojimų nebus sugebėta įgyvendinti.

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos Seime seniūnas Algis Čaplikas užsiminė, kad iš anksčiau koalicijai pristatytų "signalinių" kitų metų biudžeto skaičių buvo matyti, kad tikėtinas netgi 8 proc. deficitas. "Tiesa, kiek vėliau, pakoregavus kai kurias pajamų prognozes ir numatomas išlaidas, pavyko jį suspausti iki maždaug 7 proc. BVP", – sakė liberalcentristas.

Jis mano, kad su tokiu planuojamu deficitu ir gali būti parengtas kitų metų biudžeto projektas.

Visas prieaugis – skoloms

Kita vertus, planuojamas 7 proc. deficitas per metus gali sumažėti iki taip geidžiamo 6 proc. lygio. "Ekonomikai kylant, geriau surenkant biudžeto pajamas gali būti sugebėta faktinį biudžeto deficitą sumažinti maždaug milijardu litų, iki 6 proc. Projekte bus suplanuoti 7 proc., o faktiškai deficitas sudarys 6 proc.", – pabrėžė A.Čaplikas.

Taip jau numatoma šiemet. Suplanuotas šių metų biudžeto deficitas viršija 8 proc., tačiau dėl palyginti neblogai surenkamų pajamų jis sieks apie 7,6–7,8 proc. BVP.

2012 m. numatoma siekti nustatyti ne didesnį kaip 3 proc. BVP deficitą. Tai leistų Lietuvai pretenduoti 2014-aisiais įstoti į euro zoną.

Pasak liberalcentristo, 2011 m. numatomos beveik tokios pat išlaidos, kokios buvo šiemet. Tai reiškia, kad nė viena sritis nebus finansuojama daugiau nei 2010 m. Tačiau paaugs išlaidos skoloms administruoti.

Pajamų srityje, palyginti su šiais metais, numatomas augimas. Tikimasi į biudžetą surinkti maždaug 1–1,5 mlrd. litų daugiau nei šiemet. Visi šie pinigai būtų skirti skoloms administruoti ir biudžeto deficitui mažinti.

Skaičius dar derina

Finansų ministerija kol kas nekomentuoja, kokie numatomi kitų metų biudžeto rodikliai. Jie esą dar derinami.

Anksčiau finansų ministrė I.Šimonytė užsiminė, kad kitąmet biudžeto išlaidos valstybės finansuojamoms programoms nebus didesnės nei šiemet. "Kitų metų biudžetas absoliučiais skaičiais bus didesnis. Bet tai nereiškia, kad valstybė atras galimybių daugiau finansuoti kokias nors atskiras sritis. Taip, biudžeto pajamos padidės. Tačiau padidės ir išlaidos tokioje liūdnoje srityje kaip skolos administravimas, nes mums reikia mokėti palūkanas už tai, ką esame pasiskolinę. Dėl to tikrai nematyčiau galimybių absoliučiais skaičiais didinti biudžeto eilutes, nes mums reikia ne didinti biudžeto skylę, o ją mažinti", – pabrėžė I.Šimonytė.

Premjeras A.Kubilius vakar kalbėdamas Europos ir Azijos viršūnių susitikime Briuselyje pabrėžė kovos su biudžeto deficitu temą. "Ne mes, tai yra ne Lietuva, sukėlėme finansų krizę, tačiau mūsų atsakomybė yra kaip įmanoma greičiau ir kiek įmanoma sėkmingiau išeiti iš dabartinės situacijos", – sakė Vyriausybės vadovas, taip pat pabrėžė, kad svarbu "labai gerai išmokti šitos krizės pamokas ir būti pasiruošusiems kitiems galimiems globaliems nemalonumams". Pagrindinėmis tokio sėkmingo veikimo priemonėmis premjeras įvardijo sveiką biudžeto politiką ir atkaklią kovą su deficitu.