Vis daugiau nepriteklių prispaustų lietuvių rengiasi emigruoti, bet greitai gali nebelikti kur laimės ieškoti. Imigrantų rojumi vadinta Didžioji Britanija nuo šiol lietuvius gali deportuoti ne tik už nusikaltimus, bet ir už nedarbą.

Pašalpa – misija neįmanoma

Britai trečiadienį nutarė neatšaukti vadinamosios darbuotojų registracijos schemos, taikomos atvykstantiems Lietuvos ir dar septynių naujųjų ES narių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Slovakijos – piliečiams. Tai reiškia, kad iki 2011-ųjų, kai šie ribojimai turėtų būti atšaukti, lietuviams bus kur kas sunkiau gauti socialines garantijas.

Pagal šias taisykles imigrantas Jungtinėje Karalystėje pirmiausia turi išdirbti 12 mėnesių, be darbo būdamas ne daugiau kaip 30 dienų, ir tik tada jis įgis teisę į socialines garantijas. Taigi mėnesį darbo surasti nesugebėjęs lietuvis negali pretenduoti į jokias valstybės išmokas.

Nerandi darbo? Lauk!

Britų politikai tai aiškina būtinybe saugoti savo darbo rinką. Itin aštriai šiuo klausimu pasisako britų imigracijos reikalų ministras Philas Woolasas. "Migracija veikia gerai tik tuomet, kai ji neša naudą britų žmonėms, ir mes esame pasiryžę daryti viską, kad būtent taip ir būtų. Dėl to su džiaugsmu pranešu, kad mes nepanaikiname ribojimų, kurie mums leidžia ir toliau skaičiuoti, kiek žmonių atvyksta, ir riboti socialines garantijas rytų europiečiams", – sakė Ph.Woolasas.

Negana to, britai žada kur kas griežčiau kontroliuoti, kaip minėtų aštuonių šalių piliečiai gyvena Didžiojoje Britanijoje. Pagal naująsias Imigracijos reikalų ministerijos nuostatas imigrantai turi dirbti, studijuoti arba pragyventi savarankiškai. "Tai reiškia, kad bet kuriam (imigrantui – red. past.) iš Europos, nežaidžiančiam pagal taisykles, nebus leista pasilikti", – sakoma oficialiame ministerijos pranešime.

Jokių nusikaltimų

Pagal lig šiol galiojusias taisykles minėtų valstybių piliečiai, nuteisti už smurtinius ar lytinius nusikaltimus arba pričiupti su narkotikais, galėjo būti deportuoti po 24 mėnesių. Dabar šis terminas sutrumpintas perpus – iki 12 mėnesių.

"Mes esame pasiryžę pašalinti žmones, kurie kenkia mūsų bendruomenei – nesvarbu, iš kur jie kilę. Dėl to stengiamės, kad būtų lengviau išspirti europiečius nusikaltėlius ir neleisti jiems grįžti, – nacionalistinių pareiškimų negailėjo ministras P.Woolasas. – 2007 m. deportavome daugiau kaip 500 kitų Europos šalių piliečių. Sutrumpindami deportacijos terminą, užsitikrinome, kad galėsime jų deportuoti dar daugiau."

Ieškos priekabių

Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje Andrius Nikitinas dienraščiui teigė, kad persekioti lietuvius ir deportuoti juos už tai, kad nesugeba susirasti darbo, būtų gana sunku. Mat ES teisė leidžia laisvą žmonių judėjimą. Tačiau pašnekovas pripažino, kad britai neabejotinai ieškos priekabių ir atidžiau stebės imigrantus.

"Už darbo neradimą jie negali deportuoti. Lietuvis, neturėdamas darbo, bet turėdamas pajamų ir neprašydamas pašalpos, Didžiojoje Britanijoje gali gyventi taip pat kaip Vokietijoje, Ispanijoje ar kitoje šalyje. Darbo neradimas – tai ne nelegalus darbas. Bet jeigu žmogus neturi iš ko pragyventi, jis valkatauja, ir tai užfiksuojama – jį gali deportuoti. Priekabės nėra tiesioginės, jie nesako, kad uždraus imigraciją iš kitų ES šalių. Yra krūva netiesioginių protekcionistinių būdų apsunkinti darbo jėgos judėjimą. Tos taisyklės neprieštarauja ES teisei, tačiau imigrantų gyvenimą apsunkina", – aiškino pašnekovas.

Vis dėlto socialinių garantijų apribojimas, anot jo, vers lietuvius pasitraukti iš Jungtinės Karalystės. "Pradeda veikti nacionalistinės nuotaikos. Sudarytos sąlygos išvažiuoti iš šalies – jeigu nesusirasi darbo, negalėsi pragyventi", – pridūrė A.Nikitinas. Pasak jo, artėjant rinkimams, tarp britų politikų vis dažniau pasireiškia nacionalistės idėjos – tai savotiškas populistinis metodas, kuriuo siekiama užsitikrinti rinkėjų prielankumą.

Lietuvių vėl daugėja

"Kiek tai paveiks lietuvius – sunku pasakyti", – svarstė Lietuvos komercijos atašė. Pasak jo, viena vertus, tikėtina, kad daugiau lietuvių plūstelės į Jungtinę Karalystę. Tačiau bendra padėtis Britų salose ir politiniai sprendimai paskatins dalį tautiečių grįžti į tėvynę.

Socialinių garantijų ribojimas, A.Nikitino teigimu, galbūt ir pateisinamas. Mat daugelis emigrantų gali piktnaudžiauti solidžiomis išmokomis.

Pasak jo, krizė gena rytų europiečius į Jungtinę Karalystę. Nors nėra oficialios statistikos, nurodančios, kiek kokios tautybės žmonių atvyksta įsidarbinti, bendras imigrantų skaičius akivaizdžiai auga. Tarp jų – ir lietuvių srautas.

Praėjusių metų pabaigoje britai fiksavo akivaizdų imigracijos lėtėjimą: per paskutinį 2008 m. ketvirtį Didžiojoje Britanijoje registruota apie 29 tūkst. imigrantų darbininkų, o per tą patį laikotarpį 2007 m. jų atvyko net 53 tūkst. Tačiau dabar tendencijos vėl keičiasi, ir imigrantų skaičius auga sparčiau.