Briuselis perima Lietuvos energetikos problemų sprendimą į savo rankas, o neskaidrūs "Leo LT" ir gamtinių dujų terminalo projektai mūsų šaliai gali atnešti didelių nemalonumų.

Kuria saugumo planą

Vakar Europos Parlamente (EP) Strasbūre buvo aptartas ES energetinio saugumo ir solidarumo planas, kuris turėtų užtikrinti tvaresnį energijos tiekimą. Šis dokumentas ypač svarbus Lietuvai, nes, be kitų priemonių, mažinančių priklausomybę nuo Rusijos išteklių, numato, kad bus sujungti Baltijos šalių energetikos tinklai, įgyvendinta suskystintų gamtinių dujų saugyklų strategija.

Šiam tikslui netrukus bus sukurta atskira institucija, kurią sudarys visų ES narių atstovai. Grupės ruoš konkrečius pasiūlymus, kaip įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tarp jų ir Baltijos šalių energetinį saugumą. Po to, kai šiuos planus patvirtins Europos Komisija (EK) ir EP, jie bus privalomi visoms ES valstybėms, jos negalės imtis vienašališkų veiksmų.

Nauja AE – miražas

Kadenciją baigianti Gedimino Kirkilo Vyriausybė Briuselį bandė įtikinti, jog Lietuvos energetinį saugumą galėtų užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimas ir nauja atominė elektrinė.

Tačiau EK neseniai be užuolankų pareiškė, kad diskusijos dėl IAE darbo pratęsimo yra bevaisės. Anot EK, galbūt Lietuvoje uždarius IAE atsirasiančią energijos stygiaus problemą išspręstų elektros tiltai, sujungsiantys mūsų šalį su Šiaurės ir Vakarų Europa.

Be to, Briuselio koridoriuose jau seniai kalbama, kad, nepaisant pažadų, naujos atominės elektrinės statybose nedalyvaus Lietuvos kaimynai.

"Nei latviai, nei estai, nei lenkai neprisidės prie naujos atominės elektrinės statybos. Latviai nusities elektros tiltą su švedais, estai – su suomiais, o lenkai nedrįs atsisakyti anglies pramonės", – sakė Lietuvos atstovė EP Ona Juknevičienė.

Atsakymai – migloti

Partnerius atbaido ir šį projektą persekiojantys neskaidrumo šešėliai, kuriais jau domisi EK.

Briuselis įtaria, kad naujos atominės elektrinės statybai ir elektros tiltų projektams sukurtas nacionalinis energetikos investuotojas "Leo LT" pažeidžia Direktyvos 2003/54/EB elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir Reglamento (EB) Nr.139/2004 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės nuostatas.

"Įsteigta bendrovė turi laikytis direktyvos nuostatų, kurios reikalauja teisiškai ir funkciškai atskirti perdavimo tinklus", – dar pavasarį į O.Juknevičienės užklausimą atsakė Energetikos reikalų komisaras Andris Piebalgas.

Tolesnis EK tyrimas įstrigo, nes Lietuvos pusė nepateikia tikslių atsakymų į Briuselio klausimus.

"Ūkio ministerija tiesiog tyčiojasi. Jie arba nereaguoja, arba atsiunčia lietuvių kalba didžiausius beverčius tekstus, kurių vertimas ilgai užtrunka. Ūkio ministro Vyto Navicko klausia apie batus, jis atsako apie ratus", – pasakojo O.Juknevičienė.
Lietuvai mesti įtarimai jau sulaukė kitų šalių reakcijos. Švedija per neseniai vykusį ES viršūnių susitikimą pabrėžė, kad elektros tilto projektą įgyvendins tik su ta šalimi, kurios energetikos rinka liberalizuota.

"Leo LT" atsirūgs

Briuselis domisi ir "Leo LT" sukūrimo istorija. Lietuvos Vyriausybės klausiama, kodėl privačiu investuotoju į "Leo LT" buvo pasirinkta "NDX energija", ar buvo skelbtas konkursas, kokie buvo kiti pretendentai, kodėl atmestos jų kandidatūros.

Tačiau kol kas EK negavo iš Lietuvos duomenų, kurie leistų daryti kokias nors išvadas.
"Jei EK padarys išvadą, kad konkurso nebuvo, o valstybė protegavo tam tikrą bendrovę, tai tiek ji, tiek Lietuva turėtų sulaukti didelių nemalonumų. Austrijoje jau buvo toks precedentas, kai EK pripažino, kad vienas bankas buvo parduotas neskaidriai ir jo pirkėjas turėjo sumokėti papildomą sumą", – sakė Lietuvos atstovė EP.

Gamtinių dujų saugyklos projektas, kuriuo pastaruoju metu susidomėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pradėtas įgyvendinti be konkurso, todėl, anot europarlamentarės, jo laukia panašus likimas. "Leo LT" – taps precedentu", – teigė O.Juknevičienė.
O Vyriausybė tikina, kad yra pateikusi išsamius atsakymus į visus iki šiol iš EK gautus paklausimus.