„Turbūt, tai skamba kaip naujiena tiems, kas nėra pratę prie bažnyčios oficialių pareiškimų. Bet iš tikrųjų, ši praktika laiminti žmones, kurie gyvena neeilinėse situacijoje arba negali priimti sakramentinio palaiminimo dėl savo gyvenimo aplinkybių, yra labai įprasta priimant Komuniją bažnyčioje. Jei negali priimti Komunijos, tai kunigas tada palaimina tave. Jei negali atlikti išpažinties dėl kokios nors šiuo metu neišsprendžiamos nuodėmės, gali kreiptis palaiminimo, prašydamas Dievo pagalbos. Plačiau žvelgiant, reikėtų matyti popiežiaus priminimą apie seną bažnyčios praktiką laiminti visus, kurie kreipiasi prašant Dievo pagalbos konkrečioje jų situacijoje. Aišku, dokumentas labai konkrečiai primena bažnyčios mokymą apie santuoką, primena, kad sakramentinis palaiminimas su apeigomis gali būti teikiamas tik vyrui ir moteriai besituokiant“, – sakė B. Ulevičius.

– Šis palaiminimas negali priminti jokių santuokos apeigų? Kuo jis išsiskirs ir ką jis suteiks?

– Dokumente pabrėžiama, kad toks palaiminimas neturi niekaip priminti santuokinio palaiminimo. Tie, kas kreipiasi tokio palaiminimo, neturėtų tikėtis santykių patvirtinimo. Tai tiesiog spontaniškas prašymas Dievo pagalbos. Netgi draudžiama kažkaip populiarinti tokį palaiminimą ne santuokoje gyvenančioms nereguliarioms poroms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar vyskupas šiuo atveju privalės palaiminti tokias poras, jei jos kreipsis, ar vis dėlto galės laikytis to tradicinio požiūrio ir atsisakyti laiminti?

Tos pačios lyties santuokos negalės būti laiminamos su apeigomis. 

– Čia jau kalbame apie tokį aukštą, oficialų lygmenį. Tai net kalbos nėra, kad tos pačios lyties santuokos negalės būti laiminamos su apeigomis. Mes kalbame apie tiesiog spontanišką palaiminimą žmogui, žmonių grupei, kurie kreipėsi prašydami palaiminimo. Dokumentas sako, kad tokiais atvejais kunigas neturėtų pradėti kamantinėti, klausti, kokia jų situacija, koks stovis. Visuose gyvenimo atvejuose, kai prisiartiname prašydami palaiminimo, dvasininkas tiesiog laimina ir prašo Dievo pagalbos, linki rasti Dievo valią. Ši situacija neišsiskiria kažkuo labai.

– Kur tai galėtų vykti? Kaip suprantu, toks palaiminimas negalėtų vykti bažnyčiose iš anksto susitarus?

– Tai yra spontaniškas palaiminimas. Jis neorganizuojamas nei iš kunigo, nei iš žmonių pusės. Katalikams ši praktika įprasta. Kai prisiartini prie kunigo, prašai palaiminimo.

– Kaip minėjote, kunigai negalės atsisakyti dėl savo asmeninių pažiūrų į tos pačios lyties sąjungas?

– Matote, tai jau veikia Lietuvoje. Jei pora priėjusi sako, kad jie yra tos pačios lyties pora ir prašo juos palaiminti kaip tokią porą, kunigas negalės laiminti. Kadangi čia jau sudaroma regimybė, kad laiminama pati sąjunga. Bet prisiartinus prie dvasininko ir tiesiog prašant Dievo pagalbos atrandant jo valią, kunigas niekada neatsisakys.

– Iš esmės bažnyčios vertybinis kursas nesikeičia. Tai, kas visą laiką buvo propaguota, tas ir lieka?

– Taip, tik patiksliname. Šis dokumentas yra atsakymas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės klausiantiems. Vieni klausė labiau norėdami laiminti nereguliarias sąjungas, kiti – norėdami jų nelaiminti. Dokumentas išryškina skirtumą tarp apeiginio palaiminimo, kuriam reikalinga, kad būtum pasirengęs, atitiktum reikalavimus, ir neformalaus, spontaniško palaiminimo, kuriam nėra reikalavimo, kad būtum tobulas. Kokios nors priklausomybės atveju prisiartinus prie kunigo ir prašant palaiminimo, kunigas gi nesako, kad pirmiau turi susitvarkyti savo situaciją ir kad tik tada tave palaimins.

– Popiežius leidžia laiminti tos pačios lyties poras. Ar tai veiks Lietuvoje?

– Nesu aiškiaregys. Labai sunku pasakyti. Katalikų bažnyčioje bendrai toks palaiminimas veikia.