Sekmadienio vidudienį Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, kur A. Sakalausko atminimą pagerbs jo mama Genovaitė Sakalauskienė, artimieji, bendražygiai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai, Šaulių sąjungos nariai.

Vėliau pagerbimo ceremonija persikels prie kario savanorio A. Sakalausko kapo, kuriam šiais metais būtų sukakę 57-eri.

Rugpjūčio 21-ąją A. Sakalausko paminėjimo renginiai vyks Vilniuje. Prie paminklinio akmens A. Sakalausko žūties vietoje bus pagerbtas jo ir visų žuvusiųjų už Laisvę atminimas, nuaidės atminimo salvė, gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, pasirodys Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“. Svečių lauks kareiviškos vaišės.

1991-ųjų sausį A. Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų armijos provokacijos metu Seimo rūmų prieigose vyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie posto A. Goštauto gatvėje. Per susidūrimą su jais buvo sužeisti dvylika Lietuvos karių. Vieno iš jų – savanorio A. Sakalausko – žaizdos buvo mirtinos.

Parlamento gynėjas palaidotas gimtojoje Dzūkijoje, Alytuje, šalia pirmojo už Lietuvos nepriklausomybę žuvusio (1919 m.) karininko Antano Juozapavičiaus.

A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais.