Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį išnagrinėjo P. Simavičiaus  ieškinį dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio, nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų ir 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimas bus skelbiamas spalio 18 dieną.

Vadovaujančių pareigų ligoninėje netekęs P. Simavičius toliau ligoninėje dirba gydytoju, teikia akušerio-ginekologo paslaugas.

70-metis P. Simavičius posėdyje nedalyvavo, jam atstovausi advokatė Jolita Razminaitė Gvozdovičienė sakė, kad jos klientas dėl atleidimo iš pareigų patyrė didelius išgyvenimus ir stresą, todėl dabar nuolat serga ir iki šiol ir yra nedarbingas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių P. Simavičių atleido šiemet kovą.

P. Simavičius yra kaltinamas kyšininkavimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis ir nuo pareigų buvo nušalintas dar 2015 metų pabaigoje, jo baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. P.  Simavičius teismui perduotas kaltinant kyšininkavimu, piktnaudžiavimu bei didelės vertės turto pasisavinimu veikiant su bendrininkais.

Vienoje baudžiamoje P. Simavičius jau yra nuteistas – Apeliacinis teismas konstatavo, kad P. Simavičius priėmė 50 eurų kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad į jį besikreipusiam asmeniui būtų atliktas sveikatos patikrinimas išduodant nedarbingumo pažymėjimą.

Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutinka

Atsakovu šioje byloje patraukta Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad ginčijamas ministro įsakymas yra pagrįstas, aplinkybės ir priežastys jį priimti realios ir objektyvios, procedūros nebuvo pažeistos.

„Ieškovas buvo įstaigos vadovas. Yra pareikšti ne bet kokie, o su vykdytomis funkcijomis susiję įtarimai. Buvo nušalintas ilgai, reikia užtikrinti racionalų ligoninės darbo veiklos organizavimą. Įstaiga negali būti be vadovo, nuolatinis vadovas turi veiklos planą. Siekdamas užtikrinti viešą interesą, dalininkas Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą atšaukti vadovą iš pareigų. Ministerijos nuomone, atleidimo procedūros nebuvo pažeistos, ieškovas buvo informuotas, buvo posėdis“, – per teismo posėdį sakė ministerijos atstovas Donatas Parulis.

Jis teigė, kad jeigu teismas ir nuspręstų P. Simavičiui priteisti kompensaciją, derėtų atkreipti dėmesį, kad šiemet liepą darbo sutartis dėl vadovo pareigų būtų pasibaigusi. Be to, netekus vadovo pareigų, P. Simavičiui buvo suteikta galimybė ligoninėje dirbti akušeriu-ginekologu 1,25 etatu.

D. Parulis mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas.

P. Simavičiaus advokatė J. Razminaitė Gvozdovičienė teisme akcentavo, kad jos klientas atleistas pažeidžiant daug procedūrų, nuostatų ir reikalavimų, prieštaraujant nekaltumo prezumpcijai ir nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, nesilaikius įspėjimo apie atleidimą terminų.

„Tokiu pat pagrindu atleistas ir Panevėžio ligoninės direktorius“, – teismui priminė advokatė.

Ginčas ir buvusio Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus byloje

Buvusio Panevėžio ligoninės vadovo Ivano Dorošo atleidimo bylą nagrinėjantis tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą nusprendė aiškintis sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nustatytos tvarkos, kada iš pareigų galima atšaukti gydymo įstaigų vadovus, teisėtumą.

Teismas nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo įvertinimo.

„Teismas mano, kad motyvai yra pakankami, todėl tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“, – per posėdį pranešė teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašoma ištirti, ar sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nustatytas įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių sąrašas ir tvarka neprieštarauja Darbo kodeksui, Sveikatos priežiūros įstatymui ir kitiems teisės aktams. Viena iš galimų įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikti įtarimai gydymo įstaigos vadovui. Ministro nustatytoje tvarkoje taip pat kalbama apie įtarimus korupcija, pareigų neatlikimą.

I. Dorošo atleidimo byla nebaigta nagrinėti.

I. Dorošas Panevėžio teismo yra pripažintas kaltu sukurstęs kitus asmenis nusikalsti, Kauno teisme nagrinėjama byla, kurioje I. Dorošas teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.

Panevėžio teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas, o Kauno teisme esanti byla dar neišnagrinėta.

Šiaulių ligoninė iki šiol be vadovo

Respublikinė Šiaulių ligoninė nuolatinio vadovo neturi iki šiol, jai laikinai vadovauja pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas. Vadovo pareigoms užimti yra paskelbtas naujas konkursas.

Respublikinė Šiaulių ligoninė veikia 175 metus. Joje veikia Moters ir vaiko, Psichiatrijos, Onkologijos, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos, Širdies ir kraujagyslių centras, Odos ir veneros ligų, Ambulatorinės reabilitacijos centrai, taip pat kiti padaliniai.

Ligoninėje yra 1079 lovų, per metus gydoma 42 tūkst. ligonių, dirba 2486 darbuotojai: iš jų 387 gydytojai ir 1071 slaugos personalo specialistas, operacijų bloke veikia 23 operacinės.