B. Obama galėjo sustabdyti V. Putiną Kryme

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) turėjo galimybę sustabdyti Krymo aneksiją, teigia Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.

„Jeigu ponas Obama vasario pabaigoje arba kovo pradžioje būtų elgęsis taip, kaip Bushas jaunesnysis (buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas Bušas) - BNS) 2008 metų rugpjūtį, greičiausiai Krymo aneksijos nebūtų“, - teigė A.Ilarionovas.

Tuomet JAV į Juodąją jūrą pasiuntė tris savo laivus su humanitarime misija.

A.Ilarionovas pabrėžė, kad šiemet įvykusi Krymo aneksija buvo pirmoji po 1945 metų, todėl tikėtasi griežtos Vakarų pasaulio reakcijos, bet jos praktiškai nebuvo. Šiuo atveju, pasak eksperto, galima kalbėti apie kelių žmonių atsakomybę.

„Šiuo atveju B.Obama, jeigu būtų veikęs greitai, galėjo viską pakeisti, - tvirtino A.Ilarionovas. - Tačiau B.Obama pasakė, kad bet kokiu atveju nesiųs karių. Kremlius tai suprato, kaip paskatinimą veikti toliau.“

Po gyventojų protestų Ukrainoje nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija pasiuntė karius į Ukrainos Krymo regioną. Kovo 16 dieną Kryme surengtas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai teigia, kad referendumas neteisėtas.

A.Ilarionovas pirmadienį Vilniuje dalyvavo Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.

Iš Amsterdamo skridęs lėktuvas taikiniu pasirinktas sąmoningai

Malaizijos avialinijų lėktuvas numuštas neatsiktinai, jis taikiniu pasirinktas, nes skrido iš Amsterdamo, teigia Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.

„Tas lėktuvas buvo numuštas ne todėl, kad buvo Malaizijos avialinijų, o dėl to, kad išskrido iš Amsterdarmo“, - sakė A.Ilarionovas pirmadienį Seime, dalyvaudamas Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.

Analitiko teigimu, tuo metu, kai buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, Ukrainos oro erdvėje buvo Singapūro, Indijos ir „Lufthansos“ avialinijų lėktuvai.

Jis svarstė, kad pasirenkant taikinį įtakos galėjo turėti tai, jog prieš metus Amsterdamo meras atsisakė priimti Rusijos prezidentą V.Putiną, jog Hagoje priimtas Rusijai nepalankus sprendimas dėl naftos bendrovės „Jukos“ ar kitokių priežasčių. Ekspertas pabrėžė, kad tikslių duomenų apie tai nėra, todėl tegalima kelti hipotezes.

A.Ilarionovo teigimu, raketinę sistemą „Buk“, kuri, kaip spėjama numušė, keleivinį orlaivį, turėjo ir valdė ne Ukrainos separatistai ar Ukrainos kariuomenė, o Rusija. Anot jo, separatistai nėra gavę rimtų ginklų.

„Neįtikėtina, kad tokią galingą sistemą kaip „Buk“, turėtų kas nors, išskyrus Rusijos karines pajėgas“, - tvirtino pranešėjas.

Jo teigimu, tai rodo ir Gruzijos karo pavyzdys, kai net sistemos „Grad“ nebūdavo patikimos nepatikimiems separatistams, jas naudodavo specialios Rusijos kariuomenės grupuotės.

Pasak A.Ilarionovo, liepos 17-osios rytą „Buk“ perkelta iš Rusijos į Ukrainą, 9 val. ji esą buvo Donecke, apie vidurdienį - gyvenvietėje Sniežnoje, veliau - jos pietuose, kur eina oro kelias.

„Apie 40 lėktuvų ar daugiau skrido virš tos teritorijos, ir nė vienas nebuvo numuštas“, - teigė A.Ilarionovas.

Anot jo, iškart po išpuolio sistema „Buk“ išvežta į Rusijos teritoriją. Pranešėjo tvirtinimu, jeigu šią sistemą būtų turėję separatistai, jie nebūtų leidę išvežti sistemos iš jų kontroliuojamos teritorijos, nes toks ginklas jiems reikalingas apsaugoti savo oro erdvę.

Paklaustas, koks galėtų būti Rusijos tikslas numušti civilių lėktuvą, A.Ilarionovas teigė, kad svarbiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekis - neleisti Ukrainai tapti Vakarų aljansų - ekonominio ir karinio - dalimi. Sūkurus antrąją Padniestrę Ukrainoje, tai yra nuolat pašonėje turint neramų regioną - Rytų Ukrainą - tikėtis įstoti į Europos Sąjungą ar NATO Ukrainai būtų nerealu.

Buvusio patarėjo teigimu, Rusijos vadovas supranta, kad okupuoti visą Ukrainą yra nerealu.

„Šio išpuolio tikslas buvo spausti Europos šalių sostines, jų vyriausybes, kad šie savo ruožtu spaustų (Ukrainos prezidentą Petro) Porošenką sustabdyti karinius veiksmus Rytų Ukrainoje“, - tvirtino A.Ilarionovas.

Pasak jo, stebint Ukrainos separatistų informacinį lauką, akivaizdu, kad net jie nežino, kas vyksta.

Bendrovės „Malaysian Airlines“ lėktuvas „Boeing-777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą patyrė katastrofą netoli Donecko liepos 17 dieną. Jame buvo 298 žmonės, visi jie žuvo. Pagal pagrindinę šios nelaimės versiją, lėktuvo sudužimo priežastis buvo apšaudymas.

A.Ilarionovas yra Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais.

A.Ilariovonas gegužės pabaigoje buvo atvykęs į Vilniuje vykusią NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją.

Taikos ir karo ribos nebėra aiškiai apčiuopiamos

Nauji karai pradedami jų neskelbiant, nebėra aiškios ribos tarp karo ir taikos, sako Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.

„Svarbiausia šio naujojo karo bruožas - kad taikos ir karo ribos nėra aiškiai apčiuopiamos. Anksčiau būdavo aišku, kad karas paskelbtas, dabar karas nebeskelbiamas. Būtent tokio pobūdžio buvo Rusijos ir Gruzijos karas“, - pirmadienį kalbėdamas Lietuvos Seime sakė jis.

A.Ilarionovas dalyvavo Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.

Pasak pranešėjo, hibridiniame arba naujame kare be įprastų karinių priemonių naudojamos tokios priemonės kaip pilietinis nepaklusimas, politinės opozicijos išnaudojimas, teroro aktai, propaganda, dezinformacija, partizaninis karas, ekonominis spaudimas ir kt. Šiomis priemonėmis sukūrus palankią aplinką, išprovokuojama situacija, kad atsirastų galimybė atvirai naudoti karines priemones.

Buvęs V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikais klausimais akcentavo, kad ši taktika yra oficiali Rusijos generalinio štabo doktrina. Jo teigimu, tokius veiksmus neteisinga vadinti Šaltuoju karu, nes jo priemonės toli gražu nėra „šaltos“.

A.Ilarionovas priminė, kad pirmą kartą hibridinio karo elementai panaudoti 1939 metais prieš Baltijos valstybes, kai šių šalių vyriausybės buvo priverstos leisti įsikurti Rusijos karinėms bazėms jų teritorijoje.

Pasak pranešėjo, dabartinis Rusijos vadovas turi globalių tikslų. Jo teigimu, Rusijos prezidentas V.Putinas dabartinį karą pradėjo dar praėjusių metų liepos 27 dieną, kai Kijeve rusų ir ukrainiečių auditorijai, pareiškė, jog visi etniniai rusai, rusiškai kalbantys žmonės, visi, kurie gyveno buvusioje Sovietų Sąjungoje, ir gyvenusieji Rusijos imperijoje turi būti suvienyti, jie nusipelnė gynybos, įskaitant karinės.

„Šiuo metu koncentruojamasi į Ukrainą, svarbiausias tikslas - neleisti Ukrainai išsprūsti iš Rusijos įtakos ir interesų zonos“, - sakė svečias.

Dedamos visos pastangos neleisti Ukrainai prisijungti prie vakarietiškų aljansų. Tačiau, anot A.Ilarionovo, tai tik regioninis tikslas. Kitas etapas - suburti po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius, įkurti savotišką draugų klubą. Globaliai Rusija siekia suskaldyti Vakarų aljansus į dvi stovyklas - anglosaksų ir kontinentinės Europos.

Paklaustas apie JAV ir Europos Sąjungos Rusijai taikomų sankcijų veiksmingumą, A.Ilarionovas tvirtino, kad jos nepaveiks šios šalies veiksmų: „Tai sankcijos prieš kelius žmones, prie kelias bendroves, jos neturi poveikio situacijai Rusijoje.“

Analitiko tvirtinimu, viena sankcija galėjo būti efektyvi, jeigu būtų buvusi priimta laiku - šių metų vasarį arba kovą. Anot jo, buvo galima užšaldyti Rusijos valiutos atsargas JAV ir Europos bankuose, tai buvo apie 600 mlrd. dolerių. Netekusi šių lėšų, Rusija nebūtų galėjusi finansuoti karo Ukrainoje. Tačiau dabar tai daryti jau vėlu, nes Rusija išėmė savo atsargas iš užsienio bankų.

A.Ilarionovas taip pat akcentavo informacinio lauko svarbą. Anot jo, jeigu nebus reaguojama į dezinformaciją, neteikiama reikalinga informacija, visuomenė pakeis savo požiūrį, kaip tai jau nutiko Rusijoje.