A. Povilaitis prašė panaikinti generalinio prokuroro įsakymus, kuriais jam pažemintos pareigos, ir teigė buvęs nubaustas nepagrįstai, neteisėtai.

Pareigūnas prašė teismo įpareigoti grąžinti jį į ŠAP specializuoto prokuroro pareigas, sumokėti jam susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Šiaulių apylinkė specializuoto prokuroro pareigas.

Kovo 15 d. generalinio prokuroro įsakymu A. Povilaitis perkeltas iš ŠAP specializuoto prokuroro į Šiaulių apylinkės prokuroro pareigas. Ši nuobauda skirta už Prokuratūros įstatymo nuostatų, įpareigojančių nešališkai atlikti savo funkcijas ir laikytis Prokurorų etikos kodekso (PEK), pažeidimą, taip pat kodekse įtvirtintų pagrindinių profesinės veiklos principų pažeidimus.

Kaip pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), tarnybinis ginčas nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose.

Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria rėmėsi generalinis prokuroras priimdamas įsakymą dėl nuobaudos skyrimo, surašyta nuodugniai išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą. Ji pagrįsta objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, naikinti išvadą nėra teisinio pagrindo.

Šis VAAT sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Tarnybinis patikrinimas dėl A. Povilaičio veiksmų pradėtas praėjusių metų lapkričio 10 dieną, gavus duomenų, kad tuometinio Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro bendravimo su vienu asmeniu pobūdis gali būti nesuderinamas su Prokurorų etikos kodekse nustatytais principais. Tarnybinis patikrinimas baigtas šių metų vasario 26 dieną, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Naujienų portalas alfa.lt skelbė, kad bylą dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Petro Simavičiaus galimos korupcijos ŠAP skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj buvo iškviestas tuometinio Šiaulių prokuratūros vadovo A. Povilaičio pasiaiškinti, kodėl kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galbūt supainiotų ligoninės vadovo interesų.

Prokuroro teigimu, be A. Povilaičio kabinete taip pat buvo jo (A. Mirnyj) tiesioginis vadovas – skyriaus vyriausiasis prokuroras – ir pats ligoninės direktorius P. Simavičius. Vėliau Prokurorų etikos komisijai pareigūnas pasakojo, kad apygardos vyriausiasis prokuroras jo klausė, kieno iniciatyva kreiptasi į etikos sargus, taip pat demonstravo draugiškus santykius su ligoninės direktoriumi ir prie P. Simavičiaus priekaištavo, kad prokuroras labai savarankiškas, nederina veiksmų su vadovais, ir gyvenimas parodys, ar tai gerai.

Bylą tyręs prokuroras A. Mirnyj tokį pokalbį įvertino kaip kišimąsi į jo darbą, siekiant paklusnumo ir galimų neteisėtų nurodymų vykdymo, tačiau Prokurorų etikos komisija konstatavo, kad pareigūnas – pernelyg emocingai sureagavo.