Dokumentą pasirašė Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas.

Čekija yra pirmoji šalis, Lietuvai pasiūliusi finansinę pagalbą kovoti su neteisėta migracija. Ji suteikė 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų) paramą.

Finansinė parama skirta užtikrinti Lietuvos ir Baltarusijos sienos, kuri yra ir išorinė Europos Sąjungos (ES) siena, saugumą, stiprinti pajėgumus sprendžiant prieglobsčio prašymus bei kitus migracijos klausimus.

Memorandume nurodyta, kad Lietuva minėtą paramą gali naudoti ir fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija įrengti, migrantų apgyvendinimo centrams statyti, pasienio pajėgumams bei kokybei didinti bei kitiems tikslams.

„Ši parama, kuri mums yra labai svarbi, rodo, kad Lietuva yra ne viena, kad ES išorinių sienų apsauga yra ne mūsų vienų reikalas, o visos ES interesas ir svarbiausias prioritetas“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Savo ruožtu Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas teigė, kad abi valstybės puoselėja nuostabius santykius ir nėra dvišalių probleminių klausimų, kuriuos reikėtų aptarti.

Jis pabrėžė, kad Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, išreiškusių palaikymą Čekijai, šiai balandį pranešus apie prieš septynerius metus Rusijos įvykdytus sprogdinimus.

Kaip sako patarlė, draugą pažinsi nelaimėje. (...) Tad nenuostabu, kad šiuo metu, kai Lietuva susiduria su augančiu A. Lukašenkos režimo spaudimu, Čekija yra šalia.

Po šių pranešimų Čekija iš šalies išsiuntė keliolika rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, taip pat nurodė keliasdešimt Rusijos ambasados darbuotojų palikti šalį, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje.

Lietuva, solidarizuodamasi su čekais, tada išsiuntė du rusų diplomatus, o Latvija ir Estija nutarė išsiųsti po vieną Rusijos diplomatą.

„Kaip sako patarlė, draugą pažinsi nelaimėje. (...) Tad nenuostabu, kad šiuo metu, kai Lietuva susiduria su augančiu A. Lukašenkos režimo spaudimu, Čekija yra šalia“, – kalbėjo J. Kulhanekas.

Pasak jo, Minskas pažeidžia tarptautinę teisę ir migrantus naudoja kaip ginklą, siekdamas šantažuoti Lietuvą ir visą ES, tad tai turi sulaukti papildomų sankcijų.

Anksčiau Čekija Lietuvai yra skyrusi ir humanitarinės paramos – palapinių, lovų, antklodžių, šildytuvų.

Iš viso Lietuvai humanitarinę paramą skyrė maždaug dvi dešimtys šalių.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Siekdama stabdyti šią migraciją Lietuva pasienyje su Baltarusija statys ne žemesnę kaip trijų metrų tvorą. Planuojama, kad 550 km tvora atsieis apie 152 mln. eurų.