Europos lengvosios atletikos U23 čempionato Kaune direktorius Virginijus Daukšys džiaugėsi, kad, nepaisant ekonominės krizės, tarptautinis renginys surengtas be didesnių nesklandumų.

Renginį transliavo didžiausios Europos televizijos, kurių programas stebi milijonai žiūrovų. Kaunui tai buvusi didžiausia ir pigiausia reklama. Į "Kauno dienos" klausimus atsakė čempionato direktorius V.Daukšys.

– Kokią įtaką ekonominė krizė padarė Kaune vykusiam Europos lengvosios atletikos čempionatui?

– Žinoma, sunkmetis turėjo nemažai įtakos. Vis dėlto, kai kurių žmonių galvose krizė buvo didesnė nei reali finansinė. Manau, kad čempionatas pavyko. Atvykę svečiai pasakojo, kad tokios geros atmosferos dar niekur nebuvo jautę. Tai tvirtino ir teisėjai, ir sportininkai. Pasitaikė atvejų, kai čempionate talkinantis savanoris, pamatęs, kad kažkam reikia pagalbos, šokdavo į savo automobilį ir nuveždavo ten, kur reikia. Labai patiko "Hermio" viešbučio iniciatyva. Jie niekieno neraginami čempionato dalyvius supažindino su nacionaline virtuve, o atsisveikindami visiems įteikė dovanų.

– Per čempionatą nemažai kritikos buvo pažerta Kauno valdžiai, kad ši sumažino finansavimą čempionatui. Ar vis dar jaučiate nuoskaudą?

– Kaip Kauno savivaldybė įsivaizdavo, kiek jai svarbus čempionatas, tiek ir skyrė dėmesio. Savivaldybei esame dėkingi, nes ji buvo viena organizatorių. Žinoma, galima suprasti, kad organizacinių lėšų buvo skirta tiek, kiek miestas galėjo. Svarbu, kad miesto vadovai suprato, jog čempionatas Kaunui yra svarbus. Galbūt mes nemokėjome iki galo įrodyti čempionato svarbos, tačiau, varžyboms įpusėjus, miesto valdžia suprato, kokią dovaną jie gavo.

– Čempionatas – puiki proga Kaunui pasireklamuoti. Ar šia galimybe buvo pasinaudota?

– Europos federacijos prezidentas, viceprezidentai ir generalinis direktorius, atvykę į Kauną, linkėjo, kad mes ir ateityje organizuotume panašius renginius. Tačiau tai labai sunku daryti, jei esi vienas. Tai, kad panašūs čempionatai yra svarbūs, turi suprasti valstybė ir miestas. Didžiausią naudą gauna miestas. Tai geriausias ir pigiausias būdas reklamuotis. Juk varžybas transliavo tokie televizijos gigantai kaip Italijos RAI, Vokietijos ZDF, Rusijos "Rossija sport". Be to, reportažus iš varžybų transliuodavo beveik visos Europos televizijos kanalai. Visą tą laiką buvo minimas Kauno vardas. Varžybas matė milijonai žmonių. Ar gali būti geresnė reklama miestui?

– Neoficialiai skelbiama, kad Kaunas iš čempionato uždirbo 7 mln. litų. Kaip jūs vertinate šį skaičių?

– Manau, kad Lietuva ir Kaunas iš čempionato uždirbo dar daugiau. Vienas pavyzdžių: Europos lengvosios atletikos federacijos prezidentas iš Vienos atskrido "Boeing" lėktuvu, kurio aptarnavimas Lietuvos bendrovėms atnešė pajamų. Paskaičiuokime išlaidas transportui, viešbučiams, maistui. Viską suskaičiavus, suma būtų didesnė nei 7 mln. litų. Kauno taksistai per šį čempionatą taip pat atsigavo ir pajuto naudą. Pačiais kukliausiais skaičiavimais, 2005 m. surengto Europos čempionato Kaune dalyviai ir žiūrovai kasdien išleisdavo po 500 litų. Mes dar neskaičiuojame ryšio paslaugų. Daugelis svečių be telefonų nepraleisdavo nė minutės. Manau, kad Lietuvoje liko didelė suma.

– Nuo 2005 m. Kaune surengti du Europos jaunimo čempionatai. Ar galima tikėtis, kad ateityje į Kauną užsuks ir patys stipriausi Europos lengvaatlečiai?

– Surengti Europos suaugusiųjų lengvosios atletikos čempionatą yra nerealu. Reikalaujama, kad per tokį čempionatą stadionas galėtų sutalpintų ne mažiau kaip 30 tūkst. žiūrovų. Miesto viešbučiai turėtų talpinti ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių. Teoriškai tai lyg ir galima būtų įgyvendinti, tačiau mieste, kuriame organizuojamos varžybos, turi gyventi ne mažiau kaip milijonas gyventojų.

Kaunas galėtų pretenduoti į Europos suaugusiųjų lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatą. Tačiau dabar Nemuno saloje statomuose sporto rūmuose reikėtų atlikti keletą korekcijų, kad būtų galima pastatyti surenkamą lengvosios atletikos maniežą. Kol kas tokių pakeitimų nenumatyta, tačiau galimybė svarstoma. Reikia tik politinės valios. Papildomai reikėtų investuoti iki 17 mln. litų. Panašių arenų Europoje nėra daug. Myliu ir gerbiu krepšinį, bet neturėtume praleisti galimybės organizuoti ir kitas sporto varžybas. Kas nors gali pasakyti, kad nėra pinigų, siaučia krizė, tačiau krizės ateina ir praeina, o pastatas stovės ilgai. Po 20 metų niekas sunkmečio neprisimins.

– Ar Kaune panašių čempionatų bus surengta ir ateityje?

– Tokių čempionatų Kaune niekada nebebus. Tai neįmanomas dalykas. 2005 m. vyko jaunimo iki 20 metų čempionatas, o šiemet – jaunimo iki 23 metų čempionatas. Į tą pačią šalį čempionatai gali grįžti tik po 20–30 metų, tačiau tame pačiame mieste niekada nebus organizuojami. Neįmanomas dalykas – tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Daug kartų prieš čempionatą visiems sakiau – pasinaudokime unikalia proga. Mes galime bandyti organizuoti kitus renginius, pavyzdžiui, pasaulio jaunių čempionatą, kuriame dalyvauja 3 tūkst. dalyvių. Tačiau tokį renginį organizuoti Kaune yra žymiai sudėtingiau, nes miesto viešbučiai gali priimti tik pusantro tūkstančio žmonių.