„Na, turbūt atsakymas būtų ir „taip“, ir „ne“, – sakė prof. D. Ramašauskaitė. – Tokia praktika yra ne vienoje tiek Europos, tiek pasaulio šalyje. Lietuva turbūt irgi nėra išskirtinė šalis, kurioje tai neturėtų būti įteisinta. Tačiau kokia forma tai turi būti padaryta, čia jau kitas klausimas. Kiekviena šalis pasirenka savo kelią. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda moterų, kurios norėtų išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti sau priimtiną gimdymo būdą. T. y. gimdyti natūraliai ar atliekant cezario pjūvį. Pasirinkti ir kitus nėštumo, gimdymo priežiūros aspektus. Jau seniai tai vyksta, tik dabar tapo dar aktualiau, nes moterys pačios pradėjo, netgi pasitelkdamos advokatus, to prašyti.
– O kokie būtų jūsų, kaip profesionalės, „už“ ir „prieš“?
– Manau, kad moteris turėtų pati nuspręsti „taip“ ar „ne“, o mūsų, akušerių-ginekologų gydytojų, pareiga yra suteikti visą reikiamą ir objektyvią informaciją „už“ ir „prieš“. Tarkim, svarstant apie tokį pasirinkimą, reikėtų suteikti informaciją apie galimas naudas ir komplikacijas tiek šio nėštumo ir pogimdinio periodo metu, tiek per kitus nėštumus. Na, ir, aišku, kokia nauda ar žala galima augančiam vaikui. Tai būtų pagrindinės sritys, apie kurias turėtų būti informuojamos moterys. Tarkim, iš karto po natūralaus gimdymo (natūraliais takais) yra mažesnė kraujavimo, infekcijos rizika. Taip pat mažesnė tikimybė atsidurti intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje.
Na, o tokių didelių „už“, kodėl reikėtų rintis cezario operaciją kaip ir nėra. Nebent patogumas, kad žinai, kada tai įvyks. Tai įvyksta planuotai, be jokio netikėtumo. Galbūt tai suteikia moterims didesnį psichologinį komfortą tuo metu, – kalbėjo gydytoja. – Jeigu vertintume iš naujagimio pusės, tai gimstančiam per cezario pjūvį mažesnė tikimybė, kad jis patirs pečių distociją (užstrigimą), gali išvengti traumos. Antra vertus, natūralaus gimdymo metu niekada nėra naujagimio sužalojimo, priešingai, nei cezario pjūvio metu, kai įmanoma pažeisti ir naujagimio odą. Kai moteris gimdo natūraliai, nėra ir kvėpavimo sutrikimo sindromo, dėl ko naujagimis galėtų atsidurti intensyviosios terapijos skyriuje.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
Jeigu žiūrėtume į tolimesnes pasekmes, tai po natūralaus gimdymo moterims dažniau kyla šlapimo nelaikymo problemų, bet nėra tikimybės, kad kitų nėštumų metu ji gali turėti gimdos plyšimą, kad būtų placentos pirmeiga ir su tuo susijusios komplikacijos. Na, ir daugelis kitų „už“ ir „prieš“. Mūsų kaip gydytojų pareiga yra pateikti objektyvią informaciją. Geriausiai, manau, su procentais, kad pati moteris galėtų įvertinti ir priimti sprendimą, ar ji norėtų cezario pjūvio, kai nėra kitų parodymų, ar vis dėlto norėtų gimdyti natūraliais takais.
– Naujame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra numatyta, kad cezario pjūvio operacija nesant medicininių indikacijų bus galima, kai tokiam gimdyvės norui pritars gydytojų komanda. Ir antra, kai bus santykinė medicininė indikacija. Kaip suprasti, kas yra ta santykinė medicininė indikacija?
– Cezario pjūvio operacijai absoliučios indikacijos yra tos, kai nėra kito gimdymo kelio. Tarkim, yra virkštelės iškritimas, gyvas vaisius, na ir niekaip kitaip neįmanoma užbaigti gimdymo – vienintelis būdas tėra atlikti cezario pjūvio operaciją. Tai – absoliuti indikacija. Kitos indikacijos yra santykinės, kada susiklosčius tam tikrai klinikinei situacijai, galima gimdyti ir natūraliai, ir atliekant cezario pjūvį. Kai dar neprasidėjęs gimdymas, o moteris jau norėtų, kad jai būtų atliekama cezario pjūvio operacija, tos santykinės indikacijos gali būti, tarkim, vyresnis moters amžius, kai jai daugiau kaip 40 metų ir ji gimdo pirmąkart. Kitas veiksnys – tarkim, ji pastojusi po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir sako, kad gimdys vieną vienintelį kartą gyvenime. Tuomet yra svarstytina situacija, ar jei reikėtų atlikti cezario pjūvio operaciją, ar ne.
Nenorėčiau teigti, kad jaunos moterys dabar dažniau nori, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija nesant medicininių indikacijų.
Na, ir kiti atvejai, kada susiklosčius palankiai klinikinei situacijai moteris gali puikiai pagimdyti pati. Tarkim, jai prasideda gimdymas, ji atvyksta į gimdymo stacionarą, jau prasidėję sąrėmiai, gimdos kaklelis pilnai išsiplėtęs. Jai belieka tik pilnai pasistanginti ir naujagimis gims. Tokiu atveju tikrai niekas moteriai nerekomenduotų cezario pjūvio operacijos. Bet jei situacija kitokia, papildomai prisideda kažkokie nėštumo rizikos veiksniai, tarkim, nėščiųjų hipertenzija. Tuomet reikia gimdymą sužadinti, o tai gali užtrukti dvi dienas ir daugiau. Turbūt tokiai moteriai pasiūlytum rinktis cezario pjūvio operaciją. Manau, kad buvo reikalinga ta diskusija ir aptarimas tarp specialistų ir pačios moters.
– Profesore, pabaigai, ar tiesa, kad ypač jaunos gimdyvės vengia gimdyti natūraliai ir mieliau rinktųsi cezario pjūvio operaciją?
– Negaliu pasakyti, kad tokių moterų daugėja. Visada tokių buvo. Na, ir nenorėčiau teigti, kad jaunos moterys dabar dažniau nori, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija nesant medicininių indikacijų. Taigi tokių moterų buvo tiek prieš 20, tiek 10 metų, tiek dabar. Remdamasi savo darbo praktika galiu pasakyti, kad šis skaičius nedidėja.
Naujausi komentarai