Liepos pradžioje iš kalėjimo neseniai paleistas S. Cichanouskis vienoje „Youtube“ kanale patalpintoje laidoje teigė, kad nepavykus nuversti Aliaksandro Lukašenkos režimo, iš tėvynės pasitraukę baltarusiai galėtų kurti autonomiją turinčias „salas“.

„Aš noriu gyventi Baltarusijoje, kalėjime daug apie tai galvojau. Jei baltarusiai nenorės kovoti, tikėti manimi, tegu tiki kažkuo kitu, svarbiausia, kad jie kovotų, kad tai duotų rezultatą. Jeigu tai neduoda rezultato... Aš pradėsiu kurti salas tokias. Rusijoje buvo tokia vokiečių autonominė apygarda, kažkas tokio, buvo ir žydų. Galime vystytis ir taip. Šalis – tai juk žmonės“, – kalbėjo baltarusių opozicionierius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, demokratas Giedrimas Jeglinskas BNS sakė, kad tokios idėjos jį stebina.

„Čia yra absurdas“, – į S. Cichanouskio pasisakymus sureagavo G. Jeglinskas.

Anot parlamentaro, reikia rimtai vertinti, kiek tokie pasisakymai turi realaus pagrindo.

„Mes pirmiausia turime ginti savo nacionalinį interesą, čia yra mūsų pagrindinė užduotis. (...) Mes dabar turime jau 20 tūkst. rusakalbių žmonių Lietuvoje, atvykusių per pastaruosius keletą metų. Čia yra ne tiktai ekonominė galimybė, bet ir nacionalinio saugumo rizikos. Jei dabar pradėsime kalbėti apie kažkokias salas, autonominius regionus... Nežinau, man čia skamba neįtikėtinai šiek tiek“, – BNS teigė G. Jeglinskas.

Misija – pasakoti apie situaciją Baltarusijoje, o ne kurti „salas“

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas teigia, kad S. Cichanouskis „paskubėjo su tokiu siūlymu ar vertinimu“.

„Esame Europos Sąjungos (ES) teritorijoje, o ES yra pakankamai integruota. Žinome iš istorinės patirties ir iš kitų valstybių, kad tos salos niekada niekaip nepasiteisino. (...) Visada pasiteisino tik tam tikra integracija“, – BNS sakė socialdemokratas.

Jo nuomone, Baltarusijos opozicijos pagrindinis tikslas – pasikeitusi situacija Minske, o idėjos apie autonominius regionus gali devalvuoti opozicionierių siekius.

„Jeigu mes įkursime tas salas, galbūt mes suponuosime, kad mes nenorime to greitesnio Baltarusijos pasikeitimo arba mes nematome Baltarusijos ateities“, – kalbėjo R. Motuzas.

„Manau, kad šiandien tik kartu su Lietuva, su jos demokratinėmis jėgomis, politikais, kitų valstybių organizacijomis ir politikais galime siekti, kad Baltarusijoje režimas pasikeistų ir kurtųsi demokratinė valstybė“, – teigė jis.

Anot R. Motuzo, Baltarusijos opozicija apie „salų“ kūrimą su Lietuvos politikais ir pareigūnais nekalbėjo.

„Seime yra įkurta Baltarusijos draugų grupė ir mes gana dažnai susitinkame, bet niekada apie tai nebuvo kalbama“, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, dabar svarbiausia Siarhejaus ir Sviatlanos Cichanouskių misija – pasakoti pasauliui apie situaciją Baltarusijoje.

„Mes kartais tiek tų žinių neturime“, – teigė R. Motuzas.

Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos BNS atsiųstame komentare teigiama, kad baltarusiai turi teisę diskutuoti apie savo ateitį.

„Baltarusijos piliečiai turi teisę diskutuoti apie savo šalies ir bendrapiliečių ateitį. Lietuva nuosekliai remia nepriklausomos, suverenios ir demokratiškos Baltarusijos viziją, kur visų piliečių teisės būtų gerbiamos savo šalyje“, – teigia URM.

Situacijos kyla iš nežinojimo

Visuomenėje diskusijos kilo ir dėl šiemet pasirodžiusių Baltarusijos opozicijos „pasų“. Pernai pristačius projektą kilo pasipiktinimas, kadangi alternatyviuose asmens dokumentuose buvo netiksliai pavaizduotos Lietuvos ir Baltarusijos teritorijos.

Diskusijas kėlė ir „pasų“ viršelyje naudojamas Pahonia simbolis – Baltarusijoje naudojamas Vyčio atitikmuo.

R. Motuzo nuomone, tokios situacijos kyla dėl Lietuvoje esančių baltarusių nežinojimo, o ne jų galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Manau, kad realios grėsmės nėra, bet mes turime būt budrūs. Daugiau, manyčiau, tai atsitinka dėl nežinojimo“, – kalbėjo URK pirmininkas.

G. Jeglinskas sako, kad nors neturi informacijos, jog baltarusių opozicijoje būtų asmenų, keliančių grėsmę Lietuvos saugumui, jų pasisakymus reikia vertinti kritiškai.

„Aš nemanau, kad jie kelia grėsmę, nes tokios informacijos tikrai neturiu. (...) Tačiau automatiškai negali priimti, kad viskas, čia opozicija, ji pasakė, jie geri ir bus geri. Mes turime turėti savo nuomonę, įsiklausyti į mūsų institucijų ekspertus ir į jų vertinimus. (...) Sakyčiau, kad reikia labai atsargiai žiūrėti“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, 46-erių S. Cichanouskis iš kalėjimo paleistas birželį, ten jis praleido daugiau nei penkerius metus.

2021 metais jis buvo nuteistas 18 metų kalėti už „riaušių organizavimą“ ir „neapykantos kurstymą“, o vėliau – dar 18 mėnesių už „nepaklusnumą“.

S. Cichanouskis planavo 2020-ųjų rugpjūčio rinkimuose dėl prezidento posto varžytis su A. Lukašenka, tačiau likus kelioms savaitėms iki balsavimo buvo suimtas. Jo vietą rinkimuose užėmė žmona Sviatlana, kuri politikoje tuomet buvo naujokė.

Ji tapo Baltarusijos opozicijos lydere, po rinkimų pasitraukė į Lietuvą.

S. Cichanouskis po paleidimo teigė, kad opozicijos lydere liks jos žmona.

Baltarusija, kurią nuo 1994 metų valdo A. Lukašenka, yra uždraudusi visus opozicijos judėjimus ir yra vienintelė Europos šalis, kurioje tebegalioja mirties bausmė.