Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, šie pakeitimai palengvins apylinkių ir apygardų teismų darbą nagrinėjant civilines bylas.

„Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų Europos Sąjungoje. Tačiau nagrinėjamų civilinių bylų, kurių metu tarp šalių ginčas nekyla, skaičius vis didėja. Pavyzdžiui, 2020 metais bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 83 proc. visų skyrybų bylų. Tokių sprendimų perdavimas notarams leis efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, sudaryti sąlygas sparčiau nagrinėti civilines bylas ir mažinti bylų nagrinėjimo išlaidas“, – pabrėžia E. Dobrowolska.

Priimti Civilinio kodekso pakeitimai numato, kad dalis ne ginčo klausimų, kaip santuokos nutraukimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas keisti vedybų sutartį, taip pat leidimas sudaryti nekilnojamojo šeimos turto sandorius ir kt. bus perduoti spręsti notarams.

Taip pat Seimas pritarė, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai, turintys nepilnamečių vaikų, nori įgyvendinti nekilnojamojo turto sandėrį, teismo leidimas taip pat nebus privalomas. Anksčiau ši nuostata buvo skirta užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Teismo dalyvavimo taip pat nebeprireiks tėvystės pripažinime, teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.

Seimas pritarė, kad bylose, kuomet vaiko motina ir vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, tai pareiškia bendru pranešimu, teismo dalyvavimas yra netikslingas.

Apygardų teismų darbą taip pat palengvins Seimo nuo 40 000 eurų iki 100 000 eurų padidinta ieškinio sumos, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams, riba.